Pramogų pasaulio ryklys, ragavęs ir Seimo pirmininko duonos, visada norėjo gyventi kaip pasakoje – ilgai ir laimingai. „Nežinau, kaip bus toliau, bet kol kas ši svajonė pildosi: su Inga turime vienas kitą, turime du nuostabius sūnus, turime sveikus mūsų mylimus tėvus. Jei kas nors pasakys, kad reikia ko nors daugiau, tegu meta į mane akmenį“, – „Lietuvos ryto“ žurnalui „Stilius“ kalbėjo A.Valinskas.
– Ką norėtumėte nuveikti, jei žinotumėte, kad šiandien – paskutinė jūsų gyvenimo diena?
– Nesakysiu, nes labai nešvanku. (Juokiasi.)
– Kaip pailsite po sunkios darbo dienos?
– Ji turi tokią labai keistą savybę nesibaigti.
Kai važiuoju namo po filmavimo ar kitų darbų, vis tiek galvoju apie naujus klausimus, projektus ar kitą darbinę veiklą.
– Kaip atrodytų tobulos jūsų atostogos?
– Man geriausios atostogos yra tada, kai gali bent savaitę nieko neveikti, galvoti apie dalykus, nesusijusius su darbu.
Tobula būna tuomet, kai gali savaitei išvažiuoti į kaimą.
Nėra geresnio poilsio už grybavimą, medžioklę ar žūklę.
Kalbant apie keliones į užsienį, turbūt nuodėmė yra išvažiuoti iš Lietuvos vasarą. Čia taip gražu, taip žalia, taip nuostabu, kad nesinori kur nors kitur važiuoti.
Ko gero, pati geriausia savaitė metuose, kai Kuršių mariose vyksta regata. Tuomet visą savaitę buriuojame su kolegomis. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis tada galvoje būna tik vėjas.
– Dėl kokio savo poelgio gailitės ir niekada jo nekartotumėte?
– Tikrai daug ką kartočiau, nes aš esu iš tų, kurie linkę užsiimti ne savigrauža, o savianalize.
Man rūpi, kodėl atsitiko būtent taip, o ne kodėl taip padariau. Be to, geriausia mokytis iš savų klaidų, nes iš kitų niekaip nepasimokome.
– Kokie štampai jus labiausiai erzina?
– Man apskritai labai nepatinka noras įsprausti žmogų į rėmus.
– Paskutinis jus prajuokinęs dalykas?
– Namie siaučiantys šunys. Inga su vaikais buvo išvykę, tad vyresnėlis atvežė pasaugoti savo mopsų veislės šunį. Tie, kurie turi mopsą, žino, kad šie šunys negali neprajuokinti.
Šis mopsas mušasi su mūsų šunimis (Valinskų šeima turi du Jorkšyro terjerus ir vieną lietuvių skaliką. – Red.). Jie labai įdomiai ir juokingai kariauja.
– Ką šiuo metu skaitote?
– Dabar skaitau tris knygas: Roberto Service’o „Staliną“, Walterio Isaacsono „Steve’ą Jobsą“ ir T.Colino Campbello „Natūralų būdą išvengti ligų“.
Kad ir kaip kvailai ir keistai tai skambėtų, labai mėgstu skaityti enciklopedijas bei žodynus. Jie ne tik praverčia darbui, bet ir yra labai įdomūs.
Per savo gyvenimą tiek daug knygų perskaičiau, kad nė nežinau, kaip jas atsirenku. Manau, kad kai žmogus skaito, jis tai daro intuityviai. Skaitymas visai kaip meilė. Meilė moteriai ir meilė knygai yra panašu.
– Su kokia garsenybe norėtumėte pavakarieniauti?
– Atsakymas vienareikšmiškas – su Inga Valinskiene.
– Gražiausias įvykis iš jūsų vaikystės?
– Ko gero, tai, ko aš neatsimenu, – mano gimimas.
Visų žmonių gyvenime yra du pagrindiniai įvykiai, kurių jie neprisimena: tai gimimas ir mirtis.
