Neringa prisimena, kaip būdama maža labai norėjo turėti seserį. „Prašiau tėvų, kad greičiau ją nupirktų, nes tuomet tikėjau, jog sesės ir broliai užsakomi ir perkami“, – juokdamasi pasakojo dainininkė.
Kai namuose atsirado Gintarė, Neringa nejuto iš tėvų mažiau dėmesio, ji nebuvo verčiama valandų valandas prižiūrėti jaunesnę sesę, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“. Jeigu mama ir prašydavo trumpai pabūti su mažyle, Neringa dėl to visai nepykdavo.
Priešingai, mergaitei patikdavo laiką leisti su ramia ir nuolat besišypsančia Gintare. Jai negailėjo nei savo žaislų, nei knygų.
Seserys labai artimos iki šiol. Jos įsitikinusios, kad jų gylomis tekantis vienas kraujas neleis joms nesusikalbėti, viena kitai pavydėti, susipykti.
– Nejaugi nesipešėte net vaikystėje?
Neringa: Muštynių tarp mūsų niekada nebuvo, už plaukų irgi nesitampėme, nebuvome smarkiai susikivirčijusios. Abi turime atskirus kambarius, todėl dėl buities nesipykstame.
Nors esu vyresnė, sesers per daug neauklėju, pirštu nebaksnoju ir nenurodinėju, ką ji turi daryti, ko – ne.
Kartais man nepatinka, kai Gintarė neišveda į lauką dviejų mūsų šunų, tačiau ji visada teisinasi, kad to nepadarė, nes reikėjo mokytis. Bet ir dėl to didelės problemos nedarome.
Gintarė: Anksčiau, kai turėjome vieną kompiuterį, kartais juo nepasidalydavome. Būdama maža nepažinau valandų, todėl mama parodydavo skaičių, ant kurio atsistosianti laikrodžio rodyklė reiškė, kad turėsiu užleisti kompiuterį Neringai.
Sesė sakydavo, kad mes kompiuteriu naudojamės vienodai, tačiau man visada atrodė, jog ji prie jo kiurkso ilgai, o aš prisėdu trumpam. Be to, ji vis prašydavo, kad ją užleisčiau be eilės.
– Kaip namuose skirstotės pareigas?
Gintarė: Laikai, kai Neringa kasdien sakydavo: šiandien tu paklok lovas, o rytoj aš – jau praeityje.
Neringa: Dabar viskas vyksta natūraliai. Esame pakankamai suaugusios, todėl tvarkomės abi.
– Ką viena kitoje labiausiai vertinate?
Neringa: Mane žavi tai, kad sesė dar paauglė, tačiau yra labai atsakinga, labai rimtai žiūri į mokslus ir į viską, ką veikia gyvenime. To iš jos mokausi net aš.
Gintarė: Nuo mažens sesė labai savarankiška. Be to, ji žmogus, kuris rodo, kaip atkakliai reikia siekti užsibrėžto tikslo. Ji visada gauna tai, ko nori. Pavyzdžiui, Neringa jau būdama trejų metų kalbėjo, kad nori tapti dainininke ir bet kokia kaina ja taps.
– O kas erzina?
Neringa: Gintarė kartais labai daug ir garsiai kalba.
Gintarė: Neringa namuose gali bet kurią akimirką pradėti dainuoti – sako, kad atėjo įkvėpimas. Jeigu mokausi, tai man trukdo. Tada tenka keliskart prašyti, kad sesė nutrauktų koncertą.
– Gintare, kaip ir sesuo, nuo mažens domitės muzika ir dainavimu. Ar einate Neringos pėdomis, norite išpopuliarėti?
Gintarė: Abi einame tėvų pėdomis. Mūsų mama yra profesionali pianistė, tėtis taip pat turi gerą muzikinę klausą. Mane į muzikos mokyklą, kur mokausi groti fortepijonu ir estradinio dainavimo, mama nuvedė pirmoje klasėje. Žinoma, mane žavi, ką Neringa yra pasiekusi, kaip ji puikiai atrodo ir jaučiasi scenoje, kaip dainuoja, tobulėja. Man taip pat patinka scena, tačiau joje taip užtikrintai kaip Neringa dar nesijaučiu.
– Savo ateitį svajojate sieti su muzika?
Gintarė: Dar nežinau. Mintys sukasi apie architektūros studijas. Man puikiai sekasi tikslieji mokslai ir piešimas.
– Ar skaitote apie Neringą pasirodančius straipsnius žiniasklaidoje, išgyvenate dėl ne visada gražių komentarų internete?
Gintarė: Straipsnius skaitau visus, o komentarų ne. Gaila jiems laiko, nes jie tušti ir beprasmiai. Aš Neringą pažįstu geriau už bet kurį komentatorių.
Neringa: Iš pradžių su sese skaitydavome komentarus, į juos aš net reaguodavau. Bet tą etapą jau išgyvenau. Dabar komentarų neskaitome.
– Ar turite savų paslapčių?
Neringa: Žinoma. Kai mažos Gintarės paprašydavau ko nors nesakyti mamai, ji niekada neišpasakodavo. Iš Gintarės išgauti paslaptį labai sunku.
Gintarė: Neringa yra man papasakojusi apie jai patikusius vaikinus, tačiau iš manęs apie tai niekas nesužinojo.
– Jūsų figūra labai panaši – abi esate lieknos ir aukštos. Ar keičiatės drabužiais, papuošalais, bateliais?
Gintarė: Man vaikystėje neteko vilkėti vien tik išaugtų Neringos drabužių, nors kelis jos apdarus dėvėjau. Bendras drabužis buvo balta krikšto suknelė, kurią vilkėjo Neringa, aš ir mūsų pusseserės. Jis dabar tarsi giminės relikvija.
Keliomis iš Amerikos parvežtomis puošniomis vaikiškomis suknelėmis iš pradžių mama rengė mažą Neringą. Vėliau jų neišmetė ir niekam kitam neatidavė, todėl puošė mane.
Dabar mums tinka viena kitos drabužiai. Kaip ir priklauso vyresnei ir savarankiškai seseriai, Neringa jų turi labai daug ir gražių, todėl kai noriu apsivilkti jos palaidinę, atsiklausiu.
Neringa: Kol kas mano brangiausių „louboutinų“ einant į diskoteką Gintarei neprireikė. Bet kas žino, kada jų paprašys. Kyla grėsmė, kad juos teks slėpti. (Juokiasi.)
– Ar jums svarbi viena kitos nuomonė?
Neringa: Daugeliu klausimų tariamės visos trys: mama, aš ir Gintarė. Pavyzdžiui, sesė ir mama vienos pirmųjų pamato mano sceninius drabužius. Visada klausiu, ką jos mano. Jeigu eidama į vakarėlį svarstau, koks drabužis ar papuošalas labiau tinka, dažnai klausiu Gintarės nuomonės.
– Turite bendrų pomėgių?
Neringa: Mus vienija muzika, šokiai, mėgstame kartu eiti apsipirkti, laiką leisti su draugais, keliauti, iškylauti su dviračiais. Gintarė mėgsta ir ekstremalius išbandymus, aš jų stengiuosi išvengti.
Gintarė: Kai nuvažiuojame visa šeima į kalnus, dažniausiai Neringa su tėčiu iš kalno apačios stebi, kaip mes su mama leidžiamės sudėtingomis slidinėjimo trasomis. Aš dar labai mėgstu piešti, fotografuoti.
– Mėgstate kartu pasisukioti virtuvėje?
Gintarė: Aš labai mėgstu išmėginti kokį naują deserto receptą.
Neringa: Aš nuolat laikausi dietos, todėl prie puodų mane išvysite retai. Tačiau sesės saldumynų paragauju, nes jiems neįmanoma atsispirti.
– Kaip greitai viena kitai randate gimtadienio ar Kalėdų dovaną?
Neringa: Kiekvieną sesę pradžiugins naujas mobilusis telefonas ar kelionė. (Juokiasi.) O jeigu rimtai, nupirkti dovaną sesei visai nesunku, nes puikiai žinau: kas patinka man, patinka ir jai.
Mūsų skoniai sutampa.
Gintarė: Kol kas sesei nupirkti naujo mobiliojo telefono ar kelionės negaliu, todėl dažniausiai jai dovanoju papuošalus, kuriuos Neringa labai mėgsta. Išrinkti juos tikrai nesunku.
Konkurso lyderiai
Tryliktosios savaitės nugalėtojai – Ona ir Tomas Mikaliūnai.
Dvyliktosios savaitės nugalėtojos – Monika ir Iveta Pociūtės.
