„Mano gyvenimas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare pasikeitė tiek pat, kiek ir visų kitų lietuvių, kurie gavo visas tas galimybes, kurias gavo mūsų šalis. Kalbu apie mokslus užsienyje, keliones, karjeros galimybes ir, žinoma, begalinį pažinimo džiaugsmą“, - entuziastingai kalbėjo E.Mildažytė.
Edita įsitikinusi, kad visi bandymai Lietuvai sietis ne su Europos Sąjunga, o su Rytais yra milžiniškas žingsnis atgal. Geriau būti viduriuke ar gale, bet tarp pažangiausių pasaulio valstybių. Pasak Editos, tuo metu turėjome dvi galimybes – arba likti su Rusija, arba tapti puikios bendrijos dalimi.
Moteris žino ką kalba – juk ji gyveno abiem laikotarpiais. O mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę jai atrodė, kad pagaliau baigėsi ilgai besitęsusi naktis.
„Būdami Europos Sąjungoje esame toje pat bendrijoje su geriausiais partneriais. Geriau nei europiečiai – vadinasi, ir mes, gyvena galbūt tik Šiaurės Amerikos gyventojai. Turime tuo džiaugtis ir didžiuotis“, - sakė E.Mildažytė.
Emigraciją ji vadina galimybe, o ne mūsų tautos rykštė. Vieni išvyksta gilinti savo žinių, kiti – uždirbti skanesnio kąsnio.
„Tačiau net ir tie, kurie yra pigi darbo jėga ten, kur didesnė rinką, mato metro besišypsančius žmones ir girdi atsiprašymus užlipus ant kojos. Taip elgiasi vakariečiai, o svetur gyvendami lietuviai mato kur kas gražesnį jų elgesį. Tai – puiku. Visada atsiras tokių, kurie ieškos pigesnės dešros. Tik tokie ir gali jausti sentimentus sovietmečiui“, – svarstė žinoma moteris.
E.Mildažytė emigruoti nenorėtų – per daug myli savo šalį. Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje gyvena ir visi jos vaikai.
„Per dešimt metų, kuriuos esame Europoje, gyvenimas pasikeitė iš esmės. Pažiūrėkit į žmones, vaikštančius gražiomis Vilniaus gatvėmis, į jaunimą, kuris visai kitoks, negu mano karta. Užaugo laisvės vaikai, laisvi, džiaugsmingi, išradingi ir reikia greičiau jais pasitikėti ir perduoti jiems valstybės valdymą“, – svarstė daugybės patriotinių projektų autorė ir įgyvendintoja.
