Su mylimuoju Alytuje įsikūrusi ir dvi dukras auginanti moteris buvo atsiribojusi nuo sostinės linksmybių. Vis dėlto choro pergalę kartu su projekto dalyviais viename iš sostinės barų ji šventė iki paryčių.
Nutraukė kauniečių pergales
Alytaus choras „Dežavu”, vadovaujamas generolės Astos Pilypaitės, nutraukė kauniečių pergalių seriją. Penktojo sezono TV3 „Chorų karus” laimėjo alytiškiai, rezultatu 106 176:70 498 sutriuškinę Kauno „Žalgirį”.
„Chorų karuose” iki šiol visas pergales skynė kauniečiai.
2010 m. nugalėtojais tapo Raigardo Tautkaus vadovaujamas Kauno m. Šampaninis choras, 2011 m. – generolės Danguolės Beinorytės Kauno m. Burgundiškasis choras, 2012 m. – „Rondo” vadovaujamas Kauno r. Božolė choras, o praėjusiais metais nugalėtojais tapo grupės „16 Hz” Kauno Studentiškasis choras.
Dovanos – ir tortas, ir šimtalapis
– Kaip atšventėte pergalę? – paklausiau alytiškių choro generolės.
– Trankiai – ir dainavome, ir šokome, ir plepėjome. Net gerklę truputį skauda. O kai skirstėmės, daugelis ir ašarą braukė pajutę, kad tas įtemptas televizinis etapas su gražiais pasirodymais ir šou jau baigėsi.
– Sunku išsiskirti?
– Mes neketiname išsiskirstyti. Baigėsi tik televizijos projekto etapas. Nuo kitos savaitės pradedame repeticijas, nes priešaky – vasara, laukia daug renginių ir koncertų. Norime parengti naują programą ir su mano, ir su kitų choristų soliniais pasirodymais. Labai pasiilgau darbo su kolektyvu, nes ilgus metus dainavau viena.
– Kas padovanojo „Dežavu” tortą?
– Gerbėjai padovanojo tortą, Alytaus meras – šimtalapį, o choro vadovės gavo ant drobės atspaustas choro nuotraukas.
– Ar nebijojote, kad pavadinimas „Dežavu”, kuris išverstas iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta”, pakiš koją?
– Tas pavadinimas buvo tarsi buvusio Alytaus Oranžinio choro veiklos tęsinys – tarsi matyta, bet vis dėlto nauja.
– Ar tikėjotės nugalėti kauniečius, kurie „Chorų karuose” iki šiol laimėdavo visus mūšius?
– Visiškai nekėlėme tokių tikslų. Kiekvieną pasirodymą stengėmės surengti tokį, tarsi jis būtų paskutinis. Tai ir buvo mūsų varikliukas. Kai nužygiavome iki finalo ir rengėjai paklausė, kam ketiname skirti laimėtą prizą, tik tuomet susizgribome, kad reikia pagalvoti ir apie tai. Visuomet galvojome tik apie pasirodymus.
– Kas svarbiausia kelyje į pergalę?
– Norint pasiekti gerą rezultatą svarbiausia yra gera komanda. Vienas generolas yra tik generolas. „Chorų karuose” posakis „Ir vienas lauke karys” negalioja. Čia nepasiteisina ir tokie žingsniai, kai generolas yra pagrindinis dalyvis, dėmesio centras. Generolas turi būti tik vedlys.
– Kam bus skirti laimėti 25 tūkstančiai litų?
– Kaip ir žadėjome, jie bus skirti Alytaus miesto simboliui – Lelijos žiedo skulptūrai atkurti.
– Kas jums buvo didžiausias atradimas šiame projekte?
– Ilgas kelias ir didžiulis darbas iki vos kelias minutes trunkančio pasirodymo. Repeticijos, stresas, darbas – nuo minties, idėjos iki jos įgyvendinimo, iki rezultato – visos emocijos kartu sudėjus ir buvo didžiausias potyris.
Kai kuri dainą ir iškart galvoji, kad reikia kurti šlagerį, – niekada nepasiseks. O kai viską darai nuosekliai, mažais žingsneliais, įsiklausydamas į kompetentingų žmonių patarimus, bet su didžiuliu malonumu ir nesistengdamas niekam įtikti, pasieksi tikrai puikų rezultatą. Mes stengėmės, kad būtų estetiška, gražu, vaizdinga balsinga, šoklu... Nors pagrindas yra choras, turėjo būti ir puikus vaizdas, šou.
– Ar buvo žmonių, kuriems teko kovoti su scenos jauduliu?
– Žinoma, buvo tokių, kuriuos teko raminti, pamokyti, kaip kovoti su jauduliu. Net ir aš, daugybę metų dainuojanti scenoje, jį jaučiu.
– Dabar jau turbūt galite prisipažinti, kurio komisijos nario vertinimo bijojote labiausiai?
– Kai sužinojome, kad komisijoje bus ir Rūta Ščiogolevaitė, išgirdau choristus šnabždantis: „Oi, ji labai kieta, griežta...” Bet supratau, kad mūsų choro pasirodymai per visą projektą suminkštino kietą jos širdį. Dažnai sulaukdavome teisėjų pagyrų, o nedidelius paslydimus, nukrypimus nuo vienos kitos natos jie mums atleisdavo. Malonu, kad komisijos nariai vertindavo visumą.
– Repeticijos turbūt vykdavo kasdien, o jūs dar ir studijuojate. Ar nenukentėjo mokslai?
– Studijuoju muzikos pedagogiką Lietuvos edukologijos universitete. Per projektą gerai sutapo grafikas – kai prasidėjo „Chorų karai”, kaip tik buvo pasibaigusi sesija, o dabar egzaminai bus tik birželio pradžioje. Manau, pasispausiu ir viską suspėsiu.
