Grupės „69 danguje” narė K.Krysko-Skambinė kasdieniame gyvenime yra kur kas paprastesnė nei scenoje. Ji neavi aukštakulnių, nesegi trumpų sijonų ir mėgsta vienatvę.
Roko operoje „Romeo ir Džuljeta” Karina įkūnijo seksualią auklę, mėgstančią vyrų draugiją.
„Tačiau aktorius nebūtinai turi būti panašus į savo personažą”, – šypsosi atlikėja.
Su vyru šokėju Sauliumi Skambinu (36 m.) pustrečių metų sūnų Majų auginanti moteris prisipažino pasvajojanti ir apie antrą atžalą.
K.Krysko-Skambinė atvirai apie savo gyvenimą pasakojo „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Kitoks pokalbis”, kurią veda žurnalistė Aušra Kilkuvienė.
– Sėkmingą gyvenimą susikūrėte pati ar tai likimo dovana?
– Tai ne mano vienos nuopelnas. Aplinkui visada buvo daug gerų žmonių, su kuriais sutariu ir kuriuos myliu. Viena nesugebėčiau įgyvendinti savo svajonių, todėl turiu būti poroje su kuo nors.
– Ar Sauliui pajutote meilę iš pirmo žvilgsnio, ar jausmą užauginote?
– Kai šokome televizijos konkurse, kartą atvažiavau jo paimti į repeticiją ir pagalvojau – turbūt jis taps mano vyru.
– Kokie jo bruožai jums labiausiai patiko?
– Negaliu jų apibrėžti. Tiesiog sutikau žmogų, kuriame viskas patiko, su kuriuo esame ir panašūs, ir skirtingi.
– O kokios Sauliaus savybės mažiau patinka?
– Jis yra labai užsispyręs. Kartais paklausia mano nuomonės, kaip jam elgtis, tačiau kai patariu ko nors nedaryti, pradeda ginčytis ir galų gale padaro taip, kaip jam reikia.
– Jūsų vyras išdavė, kad į parduotuvę niekada neinate nepasidažiusi.
– Taip, aš sau tokia atrodau gražesnė. O namuose visada būnu be makiažo. Jei vyras žiūri į mane tokią, vadinasi, tikrai myli.
– Ar esate pavydi?
– Taip, esu pavydi. Turbūt tai mano genuose. Tėtis buvo pavydus, bet per šventes leisdavo mamai pašokti su kitais vyrais ir puikuodavosi gražia žmona. Man pačiai gėda rodyti pyktį, nepasitenkinimą, pavydą.
– Tai Sauliui leistumėte pašokti su gražiomis moterimis?
– Jis manęs to nė neprašo – tiesiog šoka. Suaugusiam žmogui negalima ko nors drausti. Jei aš jam ko nors neleisiu, tai ir jis man ko nors neleis.
Pavydas retkarčiais sukyla, bet niekada scenų nekeliu. Nebent vėliau tai išsakau, kai liekame vieni.
– Kaip jūsų gyvenimą pakeitė sūnaus Majaus gimimas?
– Tapau ir laisvesnė, ir jautresnė, dažniau susigraudinanti. Supratau, kad kol nebuvo Majaus, aš nieko svarbaus gyvenime neveikiau. Paradoksas – dabar daug daugiau visko spėju.
– Kokioje aplinkoje augote?
– Tėtis labai mėgo muziką. Nebuvo baigęs muzikos studijų, tačiau pats išmoko groti gitara. Senelis – režisierius, fotografas. Augau mylinčioje aplinkoje, suaugusieji leido daryti viską, ką noriu.
Gimiau Vilniuje, dažniausiai klausimų sulaukdavau dėl išvaizdos. Išsiaiškinau, kad prosenelis iš tėčio pusės buvo tamsesnio gymio. Prosenelė buvo šviesiaplaukė žydraakė rusaitė.
Mamos giminėje buvo daug lenkų. Tačiau yra ir austriško kraujo.
– Ar meilę muzikai puoselėjate nuo vaikystės?
– Kai per televizorių rodydavo šokius, prilipdavau prie ekrano, vėliau pradėjau šokti. Klausydavausi Michaelo Jacksono.
Tėtis norėjo, kad muzikuočiau, tačiau mokykloje išgirdau, kad neturiu klausos. Nepatekau į muzikos klasę, tačiau pradėjau šokti. Tiesiog žinojau, kad ateis laikas ir aš dainuosiu.
– Pradėjote dainuoti grupėje „69 danguje”, bet svajojote apie džiazą.
– Viskas ir prasidėjo nuo džiazo. Tuo metu draugavome su Mantu Bžesku, jis susižavėjo mano dainavimu.
Svarsčiau – gal vėliau, gal dar anksti imtis to džiazo, ir jį užmečiau.
– Kas sunkiausia merginoms, siekiančioms pripažinimo?
– Kol nesi užsigrūdinusi, sunkiausia skaityti internete negražius komentarus apie save. Tačiau ilgainiui supranti, kad visi turi savo nuomonę ir neprivalai kiekvienam įtikti.
Manęs dėmesys nevargina. Tai įpareigoja, bet tikrai nevargina. Išmokau nekreipti dėmesio į tai, kad esu stebima.
– Susidaro įspūdis, kad esate ne visai patenkinta savimi. Kodėl?
– Taip, visada randu dėl ko prie savęs prikibti. Nepraleidžiu progos savęs apkaltinti dėl to, kad ko nors nepadariau.
Šis mano bruožas anksčiau buvo ryškesnis. Dabar esu labiau atsipalaidavusi, nebijau suklysti ir atrodyti kvailai.
Vaikystėje ir paauglystėje buvau kukli, drovi, jautri. Scena mane išlaisvino. Daug įvairių barjerų peržengiau.
– Artimi žmonės sako, kad mėgstate pabūti viena.
– Kadangi nuolat būnu apsupta žmonių, iš tiesų ramiai vienai pasisukinėti buityje man patinka. Aš kitiems savęs atiduodu labai daug, o pasiimti nelabai pavyksta. Esu energijos vampyrų priešingybė. Toks yra Saulius. (Juokiasi.) Jis mėgsta būti tarp žmonių, nes įsikrauna jų energija.
– Kas jus gali išmušti iš pusiausvyros?
– Aš emocijas kaupiu, kaupiu ir kartais jos sprogsta. Paskutiniu lašu gali tapti visiškai nereikšmingas dalykas.
Man sunku dėl to, kad nemoku išsikrauti. Jei turiu rūpesčių, išgyvenu tyliai.
– Kokių silpnybių turite?
– Negaliu atsispirti saldumynams. O miegas man yra šventas dalykas.
Parengė Vykintė Budrytė
