Pirmą svarbią savo datą Jasaičiai minės liepos 19-ąją. Tykiai, gražiai ir, Oksana neabejoja, romantiškai. Bus tik dviese. Kur – jau apsitarę, bet šią žinią pasilieka tik sau.
O gal neverta taip sureikšminti sutuoktuvių datos – juk prabėgo tik vieni metai?
„Ši data svarbi, o mes, moterys, iš viso mėgstame jas sureikšminti. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad sutuoktiniams tikrai verta ją minėti – juk tai meilės data. Nustebino draugės mintis, kad pirmi santuokos metai yra patys sunkiausi: pora šlifuoja savo santykius, sprendžia iškilusius visiškai naujus nei draugaujant klausimus. Ir jei atlaiko metus – atlaikys ir dar daugiau. Nežinau, kiek čia tiesos, patirties kol kas neturiu – prabėgo tik pirmi metai, bet tam tikrus dalykus per tą laiką pasitvirtinti tenka“, – sako Oksana.
– Simas šiuo metu intensyviai treniruojasi Palangoje – Lietuvos krepšinio rinktinė pradėjo ruoštis pasaulio čempionatui. Ar neapmaudu, kad daugių daugiausia, ką sau galite leisti artėjant santuokos metinėms, – tai būti Palangoje, šalia vyro, nes galimybės išvykti į kokį nors nuostabų kraštą kol kas nėra?
– Aišku, kad turiu norų ir svajonių, bet nesuku dėl to galvos. Simui rinktinė labai svarbi, jis svajojo, norėjo, su dideliu džiaugsmu prie jos prisijungė, tad nieko baisaus – kur nors maloniai pabūti išvyksime per Kalėdas ar dar kitais metais.
Esmė ne egzotiška šalis, ne pritrenkiančio grožio sala – esmė du žmonės. Vakaras gali būti puikus ir namuose prie žvakės.
– Ar prisimenate judviem susiklosčiusią situaciją, kuri tą momentą privertė nerimauti, o šiandien galbūt tik kelia šypseną? Per tuos metus jūs galbūt ko nors atsisakėte dėl šeimos ramybės, o galbūt Simą kai ko išmokėte ar jis jus?
– Kai esi santuokoje, kitaip žiūri į savo žmogų. Jau nesame draugai, kurie, iškilus problemai, gali susidėti lagaminus ir tarti „atia“. Išsiskirti visada galima, tačiau juk ne tam susiėjome. Mudu su Simu vertiname atsakomybę ir įsipareigojimus.
Negaliu nusakyti tiksliai, bet išties jaučiu, kad kai kuriose situacijose pradėjome daugiau vienas kitam nuolaidžiauti, dažniau ieškoti kompromiso ir vengti konfliktų.
– Ar buvote rimtai susipykę?
– Taip, be abejo, kaip ir visos poros.
– Kas tas žmogus, kuriam išliejate širdį? O gal vadovaujatės taisykle, kad viskas, kas nutinka tarp jųdviejų su Simu, turi išlikti paslaptimi?
– Tas žmogus – mano mama. Ačiū Dievui, mūsų santykiai nuostabūs. Tai žmogus, kuris absoliučiai viską žino, kuriuo absoliučiai pasitikiu ir visada klausiu patarimo. – Patarimo klausiate, bet ar juo pasinaudojate? – Šalia manęs kaip tik mama, girdi mūsų pokalbį ir šypsosi sakydama, kad man pataria, tačiau niekada nesikiša į mudviejų santykius, – smagiai į telefono ragelį čiauška Oksana, šiuo metu su mama viešinti pajūryje.
– Dairotės specialios literatūros apie vyro ir moters santykius ar pasikliaujate širdimi?
– Knygas skaitau, bet ne apie santykius. Bet nesakau „ne“ – galbūt iš tiesų vertėtų pasigilinti. Juk ne visada būname teisūs, o aš kai kada vis dar audringai reaguoju į tam tikras situacijas. Bet iš principo laikas viską puikiai dėlioja į savo vietas – nurimsta širdis, mokaisi į tam tikras situacijas net nereaguoti ar reaguoti kitaip nei tuomet, kai buvai vienas ar tik draugavai su savo išrinktuoju.
Daugiau skaitykite antradienio žurnale „Stilius".
