Vaidos diena prasideda kaip ir kiekvienos šeimą turinčios moters – ji veža vaikus į darželį, susitvarko savo reikalus, vėliau mažuosius palydi į futbolo treniruotes, ruošia šeimai vakarienę, guldo sūnus.
„Visos mano dienos yra intensyvios ir suplanuotos. Galėčiau vaikščioti po grožio procedūras, taip atsipalaiduoti, bet man tam gaila laiko. Laiko gaila ir susitikimams su draugėmis, kai mergaitės kalbasi apie nieką. Gal mano darbai nėra matomi, bet man jie mielesni už dyką buvimą“, – kalbėjo Vaida.
Laiku sau gražuolė vadina naktį. Tada ji mėgaujasi širdžiai malonia veikla – dažniausiai sėda prie siuvamosios mašinos.
Vaida nemėgsta apsipirkinėti. Tačiau prisipažįsta turinti silpnybę – valandų valandas ji gali praleisti audinių parduotuvėse. Ten moteriai raibsta akys, liesdama audinius ji iškart įsivaizduoja, ką galėtų pasiūti.
– Vaida, su Deividu esate susituokę jau beveik 7 metai. Sakoma, kad rožinis periodas anksčiau ar vėliau baigiasi. Pajutote ribą, kai jūsų pora nusiėmė rožinius akinius?
– Su rožiniais akiniais aš nevaikštau. Esu susidūrusi su realiu gyvenimu, į realybę grąžina ir vaikai. Sunkų laiką jau išgyvenome, kai sūnūs buvo maži. Tada man reikėjo ir vyro palaikymo, ir supratimo.
Visą save atidaviau vaikams, tikrai pavargdavau, todėl man norėjosi vyro pagalbos ir dėmesio. Deividas nebūna su berniukais nuolat, visi rūpesčiai – ant mano pečių. Džiaugiuosi, kad šalia yra abiejų mūsų mamos, jų paramą labai vertinu.
Pasiilgstame vienas kito, tėvo dėmesio trūksta ir vaikams.
Tačiau negaliu skųstis – gyvename gražų gyvenimą, kurį patys susikūrėme ir puoselėjame. Galime keliauti, pažinti, bendrauti.
Rožiniai akiniai nukrito, matyt, gimus vaikams. Kaip pora gyvenome Edinburge. Tuokėmės, kai buvau aštuntą mėnesį nėščia ir viskas pasikeitė žaibiškai. Dabar esame atsakinga šeima, jaučiame pagarbą vienas kitam ir darniai gyventi mums nereikia rožinių akinių.
Esame jauni, mūsų gyvenimas kupinas žavesio, leidžiame sau teisingus nuotykius – kitokius, nei buvo santykių pradžioje. (Juokiasi.)
Ir su Deividu pasidžiaugiame, kad vaikai jau paaugę, kad galime daugiau laiko skirti vienas kitam, išeiti kartu į viešumą.
– Kaip nugalėjote populiariąsias trejų metų ar vėlesnes krizes?
– Krizių mūsų santykiuose nebuvo. (Triskart pabeldžia į stalą.) Aš esu impulsyvi. Deividas pagal Zodiaką yra Vėžys – jei jaučia, kad man kas nors negerai, moka išklausti problemą, paaiškinti.
Gyvenimas per trumpas pykčiams, tą laiką galime praleisti taikiai. Juolab kad konfliktus mato ir vaikai, jie dėl to išgyvena. Deividas dažniausiai pirmas tiesia taikos ranką.
Esame skirtingi, bet vienas kitą palaikome. Kartais ginčijamės dėl vaikų auklėjimo. Aš jiems esu griežtoka – buitis ant mano pečių, noriu tvarkos, noriu išugdyti atsakomybę, pareigingumą.
Grįžęs Deividas išbalansuoja mūsų įprastą auklėjimą. Jis rečiau būna namie, yra ramus, todėl jei pakeliu balsą, kai vaikai manęs negirdi, jis būna nepatenkintas. Kai tris kartus pasakau ramiai, ketvirtą kartą ramybė man išgaruoja.
Tačiau iš esmės mūsų su vyru vizija dėl vaikų auklėjimo sutampa. Stengiamės jos laikytis. Mūsų vaikai neišlepinti, jie turi turėti tikslą, svajonę, kuri išsipildo po kažkiek laiko. Jei kuris nori lego pilies, turi taupyti.
Norime būti geri tėvai, bet su berniukais negalime atsipalaiduoti – jie užlips ant galvos, o pagarba išgaruos. Jie auga, problemos keičiasi, iš vaikų mokomės ir mes. Dabar yra pokalbiai, pažinimas, susitarimai.
– Kaip kurstote meilę, kaip puoselėjate jausmus vienas kitam? Juk sakoma, kad santuoka – ne pats lengviausias darbas.
– Mes dažnai būname atskirai – aš su berniukais Vilniuje, o Deividas Azerbaidžane, kur žaidžia futbolą, tad į bendrą kasdienybę pasineriame kas kelis mėnesius.
Šiuo metu buitimi, kasdienėmis pareigomis mėgaujamės visa šeima, nes vyras atostogauja ir visi esame Lietuvoje. Bet jis tuoj pat išskris.
Būdamas Azerbaidžane Deividas kartais paprašo, kad močiutė pažiūrėtų mažuosius, o aš atskrisčiau nors kelioms dienoms. Savo pasimatymams ruošiamės abu.
Štai per Valentino dieną Deividas komandos draugo žmonos paprašė prižiūrėti mūsų vaikus ir surengė vakarą dviem. Maniau, kad tai bus romantiška vakarienė prabangiame restorane.
Tai buvo ne restoranas! Romantiškai laiką leidome viešbutyje su vaizdu į Kaspijos jūrą. Buvo labai gera! Tais prisiminimais, nepamirštamo ryto įspūdžiais gyvenau dar ilgai.
Tikrai būna taip, kad Deividas nustebina. Kasdienybėje priprantame vienas prie kito, todėl kartais ieškome atgaivos santykiams. To reikia.
Štai neseniai grįžome iš Nidos, kartu su mumis ilsėjosi Deivido mama. Iš anksto buvau sugalvojusi, kad ji prižiūrės berniukus, o mes išeisime palydėti saulėlydžio.
Dieną visi važiuosime su paspirtukais iki jūros. Gana dažnai lepiname vienas kitą dėmesiu.
– Ar savo vyrą esate pamaloninusi viliotiniu? Ar gyvenant santuokoje moterims vis dar reikia vilioti?
– Reikia. Parodykite man vyrą, kuriam nepatiktų mylimos moters šokamas viliotinis!
Klausimas gal kiek šokiruoja. (Juokiasi.) Deividui patinka. Būna, kad jis to paprašo. Šokau.
Manau, kad tai turėtų būti kiekvienos poros gyvenime. Juk kiekvienai moteriai turėtų būti gera pamaloninti savo vyrą. Skirti vyrui dėmesį, parodyti, kad jis tau svarbus.
Juk noriu gražių santykių, bendravimo, turiu tai parodyti. Tai rutinos paįvairinimas – sveikinu visas žmonas, kurios taip daro.
Šeima, poros gyvenimas yra darbas, čia niekada negali atsipalaiduoti. Deividui patinka intymios akimirkos, jos neturi būti užmirštos, turi būti puoselėjamos.
Turime vaikus, sukamės kasdieniuose darbuose. Bet reikia sustoti. Reikia pagalvoti vienam apie kitą. Viliojimas yra gražu.
Tobula moteris, pasitelkusi vaizduotę, savo vyrui gali būti visokia, įvairi. Reikia tik norėti nustebinti mylimą žmogų, o viliotinis – bene mažiausiai pastangų reikalingas dalykas. (Juokiasi.)
– Dabartinė jūsų aistra – siuvimas. Šiam pomėgiui skiriate naktis. Gal netrukus ant podiumo išvysime Vaidos Grikšaitės-Česnauskienės drabužių kolekciją?
– Siuvau ir mamai, ir draugėms. Pastebėjau, kad nebeturiu laiko pasisiūti drabužio sau – pasakiau stop kitiems. Prieš vykstant atostogauti į Nidą siuvau drobinius drabužius visai šeimai, natūralius patiesalus, rankšluosčius. Prie jūros man norisi estetinio grožio.
Esu pradedanti siuvėja, ilgai užtrunku, kol pasidarau iškarpas, sudaigstau. Po darbo dienos, vėlai vakare, man patinka įnikti į savo pasaulį. Pamatau brangų rūbą parduotuvėje, suprantau, kad galiu panašų pasisiūti kur kas pigiau, dar pridėti įdomių detalių, ir mėgaujuosi procesu.
Kolekcija? Tikrai ne! Turime gausybę šio vardo nusipelniusių, talentingų dizainerių, aš apsiribosiu savo šeima. Tikrai neerzinsiu visuomenės.
– Vaida, dažnai esate pristatoma kaip „Mis Lietuva“. Nuo tada, kai užsidėjote šią karūną, praėjo 12 metų. Ar per tiek laiko jums pačiai ta karūna dar nenukrito? Jaučiatės gražuolė?
– Esu pristatoma įvairiai – modelis, futbolo aistruolė, futbolininko žmona, projekto „Moterys už futbolą“ iniciatorė. Nelabai reaguoju į epitetus. Ne, namie karūnos tikrai nenešioju! Kita vertus, tai istorinis momentas ir niekas man jos nenuims. Buvo konkursas, man pasisekė...
Karūna, titulas man netrukdo. Tačiau jei būčiau pristatyta kaip siuvėja entuziastė, nustebčiau.
Lietuvoje gražuolių yra labai daug. Ar namuose jaučiuosi karūnuota princesė? Taip, vyras man leidžia taip jaustis, tačiau to priežastis – tikrai ne dvylikos metų senumo titulas. Esu princesė, nes esu gerbiama, mylima, man rodomas dėmesys, esu palaikoma.
Kai susipažinome, Deividas net nežinojo, kad turiu Lietuvos gražuolės titulą. Ir dabar vyras į mane nežiūri kaip į namų šeimininkę.
– Matyt, namie su chalatu nevaikštote?
– Tikrai ne, juk nepatogu! Aš noriu būti pasitempusi, tada ir pati jaučiuosi kitaip. Tikrai nesikeliu anksčiau už vyrą, kad pasidažyčiau. Jam patinka natūralus mano grožis, jis net paprašo nesidažyti.
– Ar dažnai iš vyro sulaukiate komplimentų, staigmenų?
– Iš vyro girdžiu komplimentus. Ar gaunu gėlių? Esu Deividui sakiusi, kad gėlių nenoriu. Kai yra proga, visada gaunu didelę ir gražią puokštę, o man gaila to grožio. Jis nuvysta.
Pamenu, neseniai vyras buvo Baku, o aš Vilniuje. Susirašinėjome ir atsidusau, kad norėčiau gėlių. Parsivedu vaikus iš darželio, skambina į duris kurjeris su didžiule gėlių puokšte! Leptelėjau ir buvau nustebinta ir laiminga iki pat kojų pirštelių.
Deividas neužmiršta gimtadienių, jei pats tuo metu nebūna kartu – dovaną ir didžiulę puokštę atveža mano brolis.
Mėgstame staigmenas. Pernai gegužę pas dievinamą juvelyrę nusižiūrėjau tobulą vėrinį, užsiminiau apie jį Deividui. Kai rudeniop subrendau įsigyti tą vėrinį, juvelyrė jau buvo jį pardavusi...
Pamaniau, kad nelemta. Atėjo Kalėdos, Deividas mane pasikvietė į viešbutį. Ten laukė dovana – Kalėdų pasibuvimas dviese ir tas vėrinys! Negalėjau patikėti tuo, ką išvydau.
Džiaugiuosi, kad vyras mane girdi, perskaito mano norus tarp eilučių ir moka mane nustebinti. Gudruolis rudakis lapinas. (Juokiasi.)
– Kiek dėmesio kasdien skiriate grožiui, kiek laiko praleidžiate prie veidrodžio?
– Dėl grožio – tobulos veido odos – esu dėkinga tėvams, genams. Plaukus man prižiūri mama. Man svarbu miegas, sveikas maistas.
Kai ruošiuosi į prabangų renginį, kreipiuosi į makiažo specialistę. Ji pažįsta mano veidą, išmano, kas tinka ir patinka. O man lieka tik pasitikėti. Makiažą derinu prie aprangos.
Man mielesnis natūralus grožis. Niekada nenoriu per daug pasidažyti ir pasenti dešimčia metų. Sunkaus makiažo man ir nedaro. Ryškios lūpos, žemės spalvos – mano mėgstamiausi akcentai.
Ruošdamasi į laisvesnio stiliaus vakarėlį pasidažau pati. Anksčiau prie veidrodžio užtrukdavau 15 minučių, bet dabar – pusvalandį. Išmokau pasidažyti ne tik lūpas ir blakstienas.
Šia moteriška privilegija norėčiau mėgautis, bet dažniausiai viską tenka daryti paskubomis. Todėl kai sėdžiu profesionalo kėdėje, stengiuosi mėgautis kiekvienu šepetėlio potėpiu. Man patinka, kai specialistas liečiasi man prie veido.
„Kristianos“ grožio ekspertai Vaidai sukūrė proginį, prabangų įvaizdį „Vakaro žvaigždė“. Makiažo meistrė Renata Skruodienė paryškino moters lūpas.
Moteris pasipuošė parduotuvės „Brunello Cucinelli“ drabužiais, „Swarovski“ aksesuarais.
Subtilią prabangą mėgstanti V.Grikšaitė-Česnauskienė šį stilių vadina artimu sau – klasikiniu nepriekaištingu paprastumu.
„Kristianos“ šukuosenų meistras Benas Venskaitis Vaidai parinko neįprastą šukuoseną. Vartydamas mados žurnalus jis pastebėjo, kad grįžta seni laikai – didelės, iškeltos šukuosenos vėl tampa madingos.
„Garbanos, sukti plaukai, kasytės – jokia naujiena, tai yra klasika. Norėjau iš Vaidos padaryti damą, kurios šukuosena – be asimetrijos, be papildomų detalių. Ieškojau pusiausvyros tarp smulkių Vaidos bruožų ir šukuosenos formos“, – sakė B.Venskaitis, sukūręs Vaidai šukuoseną.
Sustoti ir kruopščiai pasiruošti išskirtinėms progoms, nelėkti ir neskubėti, stabtelėti artėjant prabangiam vakarui ir skirti laiko sau – tokį „Kristianos“ meistrų patarimą įsiminė „Mis Lietuva 2002“ V.Grikšaitė-Česnauskienė.
