Autuko pavardė atrodo girdėta. Neklystate: praeityje lietuves jis žavėjo savo kolekcijomis ir stebino didelėmis ambicijomis. Vietos garsenybės ir žiniasklaida tuomet Vitalijui negailėjo liaupsių, nepaisydami jauno dizainerio amžiaus, – kai išgarsėjo, jis buvo paauglys.
„Save visada mačiau dirbantį didžiajame mados versle, o ne mažytėje studijoje“, – sako V.Autukas. Miniatiūrinė lietuviška mados industrija buvo nesuderinama su didžiais užmojais – tai ir tapo pagrindine Vitalijaus išvykimo į Jungtinę Karalystę priežastimi.
Kad šiam žmogui drąsos netrūksta, supratome jau seniai: pirmąją savo kolekciją jis pristatė būdamas dvylikos. Drąsų žingsnį teko žengti ir prieš ketverius metus apsisprendus išvykti į užsienį. Kai atvyko į Londoną, jis net nekalbėjo angliškai.
„Mokėjau kavinėje užsisakyti kavos, ne daugiau“, – nusijuokia Vitalijus. Tuomet, pačiame finansų krizės įkarštyje, jį išgelbėjo draugė ir užsispyrimas. Londone įsikūrusi draugė Vitalijui suteikė stogą virš galvos ir supažindino su miestu. Užsispyrimas jau pirmą dieną jį nuvedė į anglų kalbos kursus, o netrukus – ir į mados industriją.
„Be kalbos ir ryšių į nepažįstamą šalį ryžausi išvažiuoti tam, kad greičiau rasčiau savo kelią. Manau, geriausias būdas ką nors pasiekti – atsidurti ekstremalioje situacijoje. Tuomet labai greitai pradedi ieškoti sprendimų ir daryti tai, ką reikia, tiesiog neturi kitos išeities“, – savo sprendimą paaiškina jis.
Šiuo metu V.Autukas dirba produkto plėtros vadybininku pas vieną garsiausių Londone jaunosios kartos dizainerių. Kas jis, atskleisti kol kas negali. „Mados versle visos įmonės labai saugo savo reputaciją, tad konfidencialumo sutartys nieko nestebina“, – paaiškina Vitalijus.
Jo darbdavys kuria drabužius, o kolekcijos įgyvendinimas nuo eskizo iki galutinio produkto yra lietuvio atsakomybė. „Mano darbo rezultatai aiškiai matomi: jeigu drabužiai gerai sukirpti ir kokybiškai pasiūti, laiku pristatyti į parduotuves ir yra pelningi, tuomet aš savo darbą padariau gerai“, – pasakoja V.Autukas.
Prieš mane Londono kavinėje sėdintis lietuvis – pavargęs, bet labai laimingas. Jis niekada netikėjo, kad per tokį trumpą laiką pateks į garsius ir „Vogue“ redaktorių garbinamus mados namus.
„Sėkmė visuomet turi šiek tiek įtakos, tačiau nesakyčiau, kad man pasisekė. Viską pats užsidirbau. Darbas šiuo metu man yra prioritetas, todėl tenka dirbti labai ilgas valandas. Dažnai pirmadienį ryte atėjęs į studiją iš jos išeisiu tik antradienį vakare“, – sako V.Autukas.
Jo profesiniame kelyje pasitaikė ir juokingų situacijų: atvykęs į Londoną jis net 4 mėnesius ieškojo darbo. Nešiodamas savo gyvenimo aprašymą skirtingoms Londono parduotuvėms jis apėjo kone visą miestą.
„Pirmasis darbas buvo gamykloje, čia jau antrą dieną susipjausčiau rankas ir turėjau išeiti. Tada verkiau ir maniau, kad man labai nesiseka. Dabar manau priešingai – kaip man tada pasisekė!“ – prisimena Vitalijus.
Netrukus po nelaimingo atsitikimo laikraštyje jis pamatė skelbimą, kad vieni mados namai ieško praktikanto. Nuėjo ir... apsigavo. „Praktiką gavau, bet tuomet labai prastai mokėjau angliškai ir nesupratau, kad praktika reiškia nemokamą darbą. Kadangi per darbo pokalbį išvis nelabai supratau, kas man sakoma, sutikau su viskuo“, – juokiasi V.Autukas.
Praktikantu šioje įmonėje jis išbuvo tik dieną. „Per aštuonias valandas sugebėjau padaryti tiek, kiek kiti padaro per visą savaitę. Tačiau nemokamai dirbti negalėjau, todėl išėjau.“ Vis dėlto dizainerė įvertino Vitalijaus turimą patirtį ir jau po dviejų dienų paskambino jam ir pasiūlė darbą: „Lengva nebuvo: per pirmuosius mėnesius praradau daugybę plaukų, teko susipažinti su nauja sritimi, tad reikėjo labai daug dirbti.“ Tačiau pastangos pasiteisino ir po pusmečio V.Autukas džiaugėsi tapęs skyriaus vadovu.
Ištverti ilgas darbo valandas jam padeda ne tik kava ir energiniai gėrimai, bet ir meilė savo darbui. „Pasirinkimas visada yra. Ne kiekvienam reikia dirbti tiek, kiek dirbu aš. Ne kiekvienas turi ir tokias dideles ambicijas. Man šis pasaulis labai patinka, nors ir nėra tobulas. Tenka daug aukoti, kad įgyvendinčiau savo ir visos komandos tikslus“, – paaiškina jis.
Vitalijus papasakojo apie milžinišką konkurenciją mados pramonėje: dėl darbo vietų varžosi daugybė iš viso pasaulio į Londoną suvažiavusių gabių ir ambicingų žmonių, dėl klientų pinigų varžosi tūkstančiai prekės ženklų.
„Tempas – beprotiškas, spaudimas – žvėriškas. Tie laikai, kai per metus reikėjo parengti tik dvi kolekcijas, man dabar atrodo kaip atostogos. Suprantu, kodėl dideliuose miestuose vieni žmonės bando stabdyti laiką užsiimdami joga, kiti tuo metu įninka į alkoholį ar narkotikus“, – sako V.Autukas, prisimindamas dizainerių Johno Galliano („Dior“) ar Christophe’o Decarnino („Balmain“) viešą depresiją.
Anot jo, dizainerio darbas šiais laikas vien kolekcijų kūrimu neapsiriboja. Žinomiems kūrėjams būtina lankytis kas savaitę vykstančiuose svarbiuose renginiuose, rasti laiko interviu su žurnalistais.
„Per mados savaitę aš tampu zombiu. Darbas tik greitėja: nė neabejoju, kad po kelerių metų bus rengiamos ne tik žiemos ir vasaros, bet ir rudens bei pavasario mados savaitės. Didieji mados namai jau pradėjo organizuoti papildomus kolekcijų pristatymus“, – paaiškina Vitalijus.
Dirbdamas užsienyje jis nepamiršta ir Lietuvos: mūsų šalies drabužių gamintojams yra atvedęs ne vieną klientą iš Jungtinės Karalystės. „Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Lietuvoje turime tiek talentingų ir atsakingų žmonių. Visos kompanijos, kurias supažindinau su lietuviška rinka, yra labai patenkintos bendradarbiavimu. Dažnai užsieniečiams parodau ir savo mėgstamiausius Lietuvos dizainerius: Juozą Statkevičių, Ramunę Piekautaitę, Eglės Žiemytės kuriamą D.EFECT prekės ženklą. Jie pristato pasaulinio lygio kolekcijas, kurias pamatę nustemba ir mano draugai bei kolegos“, – sako V.Autukas.
Nors gimtoji šalis dar užima didelę dalį Vitalijaus širdyje, mintys – jau kitur. „Savo ateities Lietuvoje nematau“, – atvirai prisipažįsta.
