Karo veiksmai iš Ukrainos persikėlė į Lietuvą? Kol kas būgštauti neverta – tai tik naujas portalo lrytas.lt šou „Pavojingas ginklas“, rašo „TV antena“.
Oro gynyba, išminuotojų darbas, snaiperių mokymai, objekto šturmas, šaudymas, ginkluotės parengimas kovai – tai tik dalis išbandymų, kuriuos įveikti ryžosi Lietuvos garsenybės – aktoriai, atlikėjai, žurnalistai ir kiti žymūs žmonės.
Pavojingas ginklas – tai žmogus, pasiryžęs susidoroti su jam metamais iššūkiais, į šalį padėjęs telefoną bei kitus kas dieną naudojamus patogius daiktus ir pasinėręs į kariuomenės mokyklą, kur sužino, kaip gyvena ir dirba kariai, mokosi krašto gynybos elementų.
„Žinoma, projekto dalyviai per dieną kariais netaps, bet mūsų tikslas parodyti, kad naujai įgytos žinios gali tapti pavojingu ginklu prieš bet kokį potencialų priešą, kad tai sukelia patriotinius jausmus ir kad mūsų garsenybės supranta, kaip tai svarbu“, – kalbėjo šio išskirtinio projekto prodiuserė Edita Katauskienė.
Filmuodamiesi daugelis laidos dalyvių ne tik pakeitė nuomonę apie Lietuvos kariuomenę – širdis suvirpino patriotiniai jausmai ir net pamąstymai apie savanorystę.
Ineta Stasiulytė: „Galėčiau maitinti karius“
Kokios mintys rankoje palaikius šautuvą ir pamėčius mokomąsias granatas sukasi moterų ir merginų galvose?
„Eičiau su jais į frontą, jei mane neštų ant rankų“, – laidoje koketuoja aktorė I.Stasiulytė (34 m.).
– O jeigu rimtai? – klausiu smulkaus sudėjimo šviesiaplaukės aktorės, kuriai su kariais teko mokytis išgyvenimo meno.
– O jei rimtai, tai esu už taiką visame pasaulyje, – nusijuokia I.Stasiulytė.
– Ar gyvenime esate ekstremalė?
– Visiškai ne. Nemėgstu rizikuoti, man patinka, kai viskas vyksta saugiai.
– Ką patyrėte šiame projekte?
– Mokiausi išgyvenimo meno. Sužinojau, kad laužą be degtukų galima įkurti net keliais būdais, o nešvarų vandenį iš kokios nors pelkės ar upelio, pasirodo, puikiausiai išvalo skruzdėlės. Tik reikia jų pririnkti ir sumesti į tą vandenį puodelyje, toliau jau jos atlieka savo darbą. Pasirodo, skruzdėlės gali viską.
– Jei iš tikrųjų atsidurtumėte viena gūdžiame miške ir reikėtų išgyventi, dabar jau galėtumėte?
– Jei manęs pirmą naktį nesudorotų koks nors didžiulis kirminas, tuomet sugebėčiau.
– Bijote kirminų, vorų, gyvačių?
– Jei būtų kalbama apie išgyvenimą, nebijočiau nieko.
– Ar manote, kad karyba – tik vyrų reikalas?
– Tai tikrai tik vyrų reikalas. Moterys turėtų lyginti karių uniformas ir glostyti jiems galvas.
– Nesate iš tų, su kuriais galima eiti į žvalgybą?
– Į žvalgybą gal ne, bet galiu ant laužo molyje iškepti žuvį. Taigi galėčiau pamaitinti tuos, kurie eina į žvalgybą, ir paglostyti jiems galvas.
– Ginklai ir sprogmenys jūsų nedomina?
– Oi, ne. Jei reikėtų kovoti su priešu, griebčiausi psichologinio smurto, bet ne fizinio.
– Ar įdomi patirtis šiame projekte?
– Labai! Sužinojau daug įdomių ir naudingų dalykų. Žaviuosi kariais, kurie mane viso to mokė ir pasakojo. Jų moterys turi būti laimingos ir jaustis saugios, gyvendamos šalia. Jie labai disciplinuoti, kultūringi.
– Ar jie leidžiasi į flirtą?
– Nors jie ir labai drausmingi, nesiskiria nuo kitų vyrų.
– Ar sutiktumėte dar kartą filmuotis panašiame projekte?
– Žinoma. Juk mano profesija viena iš tokių, kur gali išbandyti daug ką. Nesu medikė, bet apsivilkusi baltą chalatą kaipmat galiu ja tapti. Nesu kariūnė, bet galiu kariauti. Žinoma, tai būtų tik vaidmuo.
Indrė Burlinskaitė: „Svajojau studijuoti Karo akademijoje“
„Viena sudėtingiausių užduočių buvo išrinkti ir surinkti automatą“, – įspūdžiais dalijosi grupės „Kitokios“ narė Indrė Burlinskaitė (27 m.), kuri pratybose dalyvavo su kolege Greta Lebedeva (24 m.).
Patriote save laikanti mergina sakė besigraužianti dėl to, kad iki šios laidos nemokėjo taisyklingai sulankstyti Lietuvos vėliavos.
– Kokia užduotis jums teko šiame projekte? – paklausiau I.Burlinskaitės.
– Išmokome išardyti ir surinkti automatą, sprogdinti granatas.
– Ar teko ištraukti žiedą ir mesti tikrą granatą?
– Taip, bet pirmiausia to mokėmės su instruktoriumi. Tačiau kitą jau turėjau mesti pati, žinodama, kad iki sprogimo turiu vos keturias sekundes. Prieš tai instruktorius pabrėžė, kad rankoje sprogusi netgi mokomoji granata gali sužaloti ar net nutraukti pirštus.
– Ar bijote sprogimų?
– Labai. Man tai buvo didžiulis iššūkis. Net ir per Naujuosius metus nebūnu ten, kur sproginėja fejerverkai. Man labai baisu.
– Esate iš tų, kurie slepiasi už kampo?
– Slepiuosi nuo sprogimų ir panašių pavojų. Kitais atvejais tikrai nesu iš tų, kurie tūno už kampo. Tiesą sakant, karo reikalai ir išbandymai man nėra visiškai naujas dalykas.
Kai 2009-aisiais dalyvavau konkurse „Mis Lietuva“, Rukloje teko įveikti ekstremalų ruožą, kurį išbandyti išdrįsta netgi ne visi vyrai. Bridau per pelkes, ropščiausi į medžius. Tai buvo tikrai ekstremalūs išbandymai.
– Nekilo minčių atsisakyti?
– Ne, man tai netgi patiko. Kadaise buvo aplankiusios mintys stoti į Karo akademiją, bet pasirinkau kitą specialybę. Nors mano pusbrolis baigęs šią akademiją, artimieji mane vis dėlto perkalbėjo.
– Ar gyvenime ko nors bijote?
– Visuomet labai bijojau aukščio, bet dalyvaujant TV3 projekte „Šuolis“, kuriame nušokau nuo 10 m bokšto, ši baimė buvo nugalėta.
O šiaip bijau... miško. Jei kas nors mane paliktų nakčiai vieną miške, būtų labai labai baisu.
Labai myliu naminius gyvūnus, tačiau bijau visų didelių žvėrių, kurie gyvena miške. Jei naktį sutikčiau briedį ar mešką, greičiausiai griūčiau negyva.
– Manote, kad moterys gali būti lygiavertės partnerės karo reikaluose?
– Kodėl gi ne? Manau, yra daug moterų, kurios gali studijuoti šiuos mokslus ir įvairias užduotis atlikti ne prasčiau, o galbūt net geriau už vyrus.
– Jei tektų į rankas imti tikrus ginklus ir granatas, stotumėte ginti tėvynės?
– Taip, stočiau. Taip atsakiau ir laidoje. Beje, mūsų ginklas buvo tikras, o užduotis išrinkti ir surinkti automatą buvo viena sudėtingiausių. Kai pamačiau į keliasdešimt detalių išrinktą ginklą, griebiausi už galvos – kaip įmanoma jį sudėti, o dar taip greitai! Rankos dreba, ilgi lakuoti nagai trukdo. (Juokiasi.)
Įsivaizduoju, kaip mes kvailai atrodėme su tais raudonais ir rožiniais nagais. Jei būtume žinojusios, juk būtume nusikarpiusios, gal tuomet būtų geriau pavykę. Na, bet kaip elgtis su ginklais, reikia mokytis ilgiau nei vieną dieną.
Laidoje išmokome kitą svarbų dalyką – taisyklingai sulankstyti Lietuvos vėliavą. Manau, tai turi mokėti kiekvienas lietuvis. Kai pamačiau, kaip susikaupę, gražiai ir tvarkingai tai atlieka mūsų kariai, suvirpėjo širdis. Graužiausi, kad iki šiol nemokėjau sulankstyti vėliavos.
O juk esu tikra patriotė. Nemėgstu keliauti, nemėgstu vykti į svečias šalis, nesuprantu tų, kurie svajoja gyventi Amerikoje ar Anglijoje. Visuomet visiems kartoju, kad man mieliausia Lietuvoje. O jei čia daugiau sunkumų, tuomet reikia daugiau ir pasistengti.
Todėl, jei reikėtų stoti ginti tėvynės, net nesuabejočiau.
Beje, mes su Greta netrukus pristatysime naują dainą karo ir patriotizmo tema.
Ryžosi išbandymams
Laidos „Pavojingas ginklas“ dalyvius krašto gynybos subtilybių moko Lietuvos kariuomenės atstovai.
Projekte išvysime aktorių Leonardą Pobedonoscevą, muzikantą ir žurnalistą Arnoldą Lukošių, dainininką Vaidą Baumilą, dainininkes Kariną Krysko-Skambinę, Viliją Pilibaitytę-Mią, Kristiną Ivanovą.
Išbandyti jėgas šiame projekte taip pat ryžosi dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, aktorius Saulius Siparis, lenktynininkas Benediktas Vanagas, žurnalistas Andrius Tapinas ir kiti savo šaliai neabejingi žmonės.
