Politikas kartu su keliais bičiuliais davė kario savanorio priesaiką ir trims savaitėms išvyko į Ruklą, kur mokosi karinių įgūdžių.
Jaunesniuoju eiliniu tapęs meras Ruklos mokomajame pulke neturi jokių privilegijų. Jis, kaip ir kiti kariai – savanoriai privalo paklusti vadų įsakymams, besąlygiškai vykdyti nurodymus. Politikas keliasi ir eina miegoti tik gavęs leidimą, o mobiliojo ryšio telefonu naudojasi tik prieš miegą.
Dieną bei naktį su automatu „AK-4“ nesiskiriantis Kauno meras įsitikinęs, jog karinę tvarką, labai pravartu įdiegti ir miesto savivaldybėje.
Keliasi ankstų rytą
A.Kupčinsko, kaip ir kitų Rukloje muštruojamų karių diena prasideda dar prieš 6 valandą ryto. Po dešimtį vienoje patalpoje gyvenantys, dviaukštėse lovose miegantys kariai keliasi ir bėga mankštintis. Po to jie ruošiasi pusryčiams: kloja lovas bei skutasi, eina į rytinę rikiuotę.
Iki pietų kariams tenka penki užsiėmimai, po valgio – dar tiek pat. Nespėjus įvykdyti dienos užduočių, tai tenka daryti riboto laisvalaikio sąskaita.
„Čia vyksta bendri kariniai mokymai. Žmonės įgija elementariausius pradmenis, mokomi rikiuotės, valdyti ginklą, išgyventi gamtos sąlygomis. Fizinio parengimo čia nėra, tačiau daugumai savanorių šie kursai nėra lengvi, nes žmonės atvyksta nesportavę. Bene sunkiausiai – susitaikyti su tuo, jog tau kažkas vadovauja. Juk dauguma žmonių prie to nėra pratę“, – lrytas.lt sakė instruktorius, seržantas Artūras Vaičiulis.
Padėjo pakloti lovą
„Pirmosiomis dienomis iš tiesų nebuvo lengva, tačiau „įėjome į ritmą“, pripratome prie kareiviškos tvarkos. Labai džiugina maistas, juo tikrai negalime skųstis. Kiekvieną kartą vis skirtingi patiekalai, viskas subalansuota ir suderinta. Pripažinsiu, miego tikrai trūksta, nuolat vyksta arba pratybos, arba paskaitos, ilsėtis dienos metu tikrai nėra kada“, – pasakojo Rukloje aplankytas A.Kupčinskas.
Paklausus, ar uniformą užsivilkęs Kauno meras – perspektyvus karys, jį muštruojantis seržantas A.Vaičiulis užsiminė, jog politikas niekuo neišsiskiria iš kitų savanorių, elgiasi disciplinuotai, vykdo vadų nurodymus.
„Pas mus skyriuje yra vienas neapsisprendęs karys. Pradžioje jis norėjo nutraukti kursą ir vykti namo, vėliau persigalvojo. Mačiau kaip Kupčinskas su juo kalbėjosi, motyvavo, net padėjo pakloti lovą. Kariui, kuris miega antrajame aukšte susitvarkyti patalus nėra taip paprasta“, – pasakojo instruktorius.
Sunkiausia – „persilaužti“
Kauno vadovas pripažino, sunkiau buvo psichologiškai prisitaikyti prie kariškos tvarkos, nei įprasti anksčiau keltis.
„Sunkiausiai buvo persilaužti. Nusileisit nuo vadovo, iki jaunesniojo eilinio. Kita vertus – tvarka kariuomenėje yra gera, vadas pasakė – vykdai ir viskas. Ją reikėtų taikyti ir savivaldybėje, nes valstybės tarnyboje – labai daug privilegijų. Joje per daug demokratijos, anarchijos ir įvairių interpretavimų. Kai kurie tarnautojai įsivaizduoja esantys aukščiau vadų bei visuomenės, kad jie svarbiausi ir neprivalo vykdyti vienus ar kitus nurodymus“, – svarstė A.Kupčinskas.
Kartu su Kauno vadovu karių savanorių įgūdžių kursus pasirinko ir keli jo bičiuliai. Tai miesto tarybos narys, konservatorius Marijus Panceris, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis, Kultūros ir meno poskyrio vyresnysis specialistas Gediminas Banaitis ir Kauno „Žalgirio” klubo direktorius Paulius Motiejūnas.
Įpusėję karinius mokymus, ketvirtadienį kariai išeis į paros trukmės žygį.
Į Šaulių sąjungą – sulaukus 55 metų
Kauno merui išėjus į karinius mokymus, opozicijos atstovai ėmė piktintis šiuo pasirinkimu. Esą išmokti karo meno politikas galėjo pasirinkęs Šaulių sąjungą, kuri užsiima ir visuomenine veikla.
Kauno konservatorių lyderis ironizavo, jog Šaulių sąjungai jis per jaunas.
„Kai sueis 55 metai, bus galima stoti į Šaulių sąjungą. Savanorių pajėgos yra atitinkama kariuomenės dalis, o Šaulių sąjunga – visuomeninė organizacija. Todėl į ją mums dar per anksti“, – svarstė A.Kupčinskas.
„Žalgirio“ vadovas prakalbo apie karą
Kartu su Kauno vadovu mokymuose dalyvaujantis žinomas sporto vadybininkas, „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas nesigaili pasirinkęs šį atostogų praleidimo būdą.
„Visai gera praktika: pajusti kai tau vadovauja ir vykdyti nurodymus. Taip pat galima stebėti, kaip kiti žmonės reaguoja į vadovavimą“, – sakė „Žalgirio“ direktorius.
Paklaustas apie sunkiausius dalykus, P.Motiejūnas sakė negalintis nieko išskirti.
„Tai intensyvus ritmas, kurį reikia išlaikyti ir negalima atsipalaiduoti. Pirmosiomis dienomis buvo sunku ir keista gyventi be mobiliojo telefono, tačiau dabar viskas normalizavosi. Čia gyvenimo tempas sulėtėja. Kai nuolatos esi užimtas, pašalinių minčių nebelieka“, – pasakojo P.Motiejūnas.
Karinė disciplina ir muštras „Žalgirio“ direktoriui šoko nesukėlė, pirmą kartą ginklą rankose laikantis kaunietis tikino jam morališkai nusiteikęs prieš vykstant į mokymus.
„Kai situacija tokia įtempta reikia būti pasiruošusiam. Pagrindinė motyvacija – žinojimas, kad po visko bent minimaliai būsi pasiruošęs tam, ko niekas nenori. Manau, kad kiekvienam reikėtų pajausti tai, ko mokoma šiuose trijų savaičių trukmės kursuose“, – sakė P.Motiejūnas.
