Klaipėdos universitete choreografiją studijuojanti Agnė neslepia, kad šokis jai padovanojo daug gerų dalykų. Tarp jų – mylimąjį Tomą Legenzovą (26 m.).
Su muzikinio projekto „ŠarkA“ nariu A.Kavaliauskaitė susipažino per šokio pamokas prieš ketverius metus. Nuo tada Tomas ir Agnė ir eina per gyvenimą šokio žingsniu.
Pasikalbėti apie meilę, grožį ir gyvenimą su Agne susitikome prabėgus vos dienai po konkurso „Mis Lietuva 2014“ finalo. Tik keletą valandų miegojusi gražuolė buvo įsitikinusi, kad ji netrukus pabus ir šis gražus sapnas baigsis.
– Ko dabar, pasibaigus konkursui, labiausiai norėtumėte?
– Vienos dienos ramybės. Noriu visiškai aiškiai suvokti, kas įvyko. Tam man reikia šiokios tokios pertraukos.
Norėčiau dabar pabūti prie jūros: pasivaikščioti paplūdimiu, nueiti ant molo, kad vėjas mintis išpūstų ir nuimtų visus sunkumus nuo pečių.
Gal ir dienos užtektų pabūti ramiai su savimi, kad viską suvokčiau. Paskui galėčiau su įkvėpimu grįžti prie darbų.
– Tomas nepavyduliauja dėl padidėjusio vaikinų dėmesio?
– Ne. Mūsų santykiai labai geri. Meilė, užgimusi per šokį, trunka jau ketverius metus. Pas mus nebūna pavydo scenų, nes abu stengiamės būti supratingi.
Tomas dainuoja populiarioje grupėje, aš staiga tapau konkurso „Mis Lietuva“ nugalėtoja – abu sulaukiame dėmesio ir abu tai puikiai suprantame. Mes labai palaikome vienas kitą. Esu tikra, kad ne tik Tomas man, bet ir aš Tomui svarbi atrama gyvenime.
– Kaip mylimasis jus lepina?
– Kiekvieną dieną gaunu meilės – man tai didžiausia dovana. Materialios dovanos man nėra svarbios. Net negalėčiau pasakyti, kokią įspūdingiausią dovaną esu gavusi. Nevertinu tokių dalykų.
Brangus vėrinys tėra vėrinys. O ryte ant stalo paliktas raštelis su žodžiais „Aš tave myliu“ man – mieliausia dovana.
– Jus ir Tomą kasdien skiria keli šimtai kilometrų. Kaip atstumas veikia jūsų santykius?
– Jau antri metai, kai gyvename atskirai. Tiesą sakant, pirmus metus buvo labai sunku, nes neturime daug laiko susitikimams. Tiek jo laukia darbai, tiek manęs studijos universitete. Tos dvi savaitgalio dienos kiekvieną kartą pralėkdavo kaip viena sekundė ir atrodydavo, kad ką tik susitikę vėl turime išsiskirti beprotiškai ilgai trunkančiai savaitei.
Buvo labai sunku, bet mes viską įveikėme bendromis jėgomis, viltimi ir širdyse degančia meile.
Šiemet jau lengviau, nes įsivažiavome į ritmą, kad penkias dienas dirbame, o likusias dvi skiriame vienas kitam.
Tiesa, grožio konkursas šį grafiką šiek tiek pakoregavo. Praėjo jau pusė rugsėjo, o aš vis dar Vilniuje. Dėl „Mis Lietuva 2014“ galėjau daugiau pabūti kartu su Tomu. Džiaugiuosi dėl to.
– Dėl apleistų mokslų sąžinė negraužia?
– Dar ir kaip graužia! Matau, kaip mano kursas eina į priekį. Jų laukia nauji darbai, kūryba. Norisi grįžti į Klaipėdą ir šokti.
Daugiau - antradienio žurnale „Stilius“.
