Mergina tikino, jog šokiai jai nėra visiškai nauja sritis. Vaikų darželyje ji straksėjo tautinių šokių būrelyje, pauglystėje lankė ritminius ir gatvės šokius.
„Draugai ir kolegos sako, jog nesu buratino pusseserė, bet iki šokio aukštumų man dar toli“, – kalbėjo Rūta Elžbieta.
Kaunietė tvirtino, jog pirmą kartą susitikus su šokių partneriu jai buvo labai nedrąsu, nes Vytautas šokio patirties turėjo gerokai daugiau.
„Maniau, pasijusiu tikra nemokša, tačiau taip nenutiko, todėl pirmieji ledai greitai ištirpo“, – pasakojo mergina.
23 metų R.E.Mazurevičiūtė ir metais jaunesnis V.Valuckis šokių projektui ruošiasi Kaune, kur abu studijuoja.
Poros repeticijos dažnai užtrunka iki vidurnakčio, nes pradėti repetuoti jie gali tik po paskaitų.
Rūta Elžbieta tikino, jog treniruotės nors nelengvos, tačiau nenuobodžios.
„Visko jose nutinka. Tai lyg amerikietiški kalneliai: nuo pakilimų iki skaudžių nusileidimų. Kalbu ne tik apie patį šokio procesą, bet ir tarpusavio bendravimą. Būna apsirėkaujam, pasipykstam, bet visuomet treniruotes baigiame taikiai ir šypsodamiesi“, – pasakojo R.E.Mazurevičiūtė.
Šokėjai tvirtino, jog jie jau spėjo pakliūti į ne itin malonią situaciją, kuomet vieną vakarą iki vėlumos šokę, išeidami netyčia signalizacijos pultą. Ši kaukė, o Rūta Elžbieta su Vytautu nežinojo, kaip ją išjungti. Netrukus atskubėjo apsaugos ekipažas, o šokėjams teko aiškintis, kad jie nėra įsilaužėliai.
V.Viluckis Rūtą apibūdino kaip draugišką ir linksmą, kuri sugeba užkrėsti gera energija.
„Nepaisant to, kad kartais dėl šokių pasikivirčijame, Rūta – puiki mergina. Ypač smagu, kai mane pamalonina į repeticijas atveždama pačios keptų sumuštinių. Tikiuosi ji ir toliau mane jais bet retkarčiais palepins“, – juokėsi V.Viluckis.
