Tokią smagią avantiūrą Edvardo 32-ojo gimtadienio proga sumanė fotografas Darius Gražys, stilistė Julija Estko ir atlikėja Ingrida Kazlauskaitė. Gimtadienį žinomas vyras švenčia šiandien, spalio 21-ąją, ir toli gražu be Džeimsui Bondui būdingų didelių užmojų – su draugais E.Žičkus tiesiog jaukiai vakaros namie.
Bet brangūs daiktai ir žvaigždės gyvenimo atributai jam nesvetimi – juk savo laidoje „Gyvenimas“ jis pasakoja apie svaigias karjeros ir finansų aukštumas pasiekusius žmones.
„Tai, ko gero, viena smagiausių ir netikėčiausių gimtadienio dovanų, – džiaugėsi Edvardas. – Nors, tiesą sakant, net bijau fotoaparatų, renginiuose nemėgstu atsidurti objektyvo taikiklyje, nes jaučiuosi nepatogiai. Nežinau nei kaip, nei kur žiūrėti, tad man kiekviena fotosesija – didžiulis iššūkis. Tiesa, šįsyk tiek procesas, tiek rezultatas man labai patiko.“
Fotosesijos dalyvis – automobilis – draugų Edvardui parinktas neatsitiktinai, nes jis labai mėgsta vairuoti ir kelyje prie savo visureigio vairo praleidžia daug laiko. Edvardas net turi svajonę – norėtų įsigyti automobilį „Range Rover Sport Ranger“ arba „Porsche Cayenne“.
„Laikas prie vairo man – galimybė ir atsipalaiduoti, ir galvą pravalyti. Kartais net mėgstu įstrigti spūstyje, nes tada laikas mano – pasigarsinu muziką ir tiesiog mėgaujuosi galimybe niekur nelėkti, nes nėra galimybių“, – sakė Edvardas.
– Ką jums reiškia prabanga – kur ir kada jaučiatės itin pamalonintas gyvenimo, ko svaigaus patirto negalite pamiršti iki šiol?
– Patogumas ir kokybė yra tikroji prabanga – ne blizgučiai ar skambūs pavadinimai. Tikrumas – dar didesnė prabanga. Tikrumas kalbant tiek apie siekius, tiek apie darbus, o svarbiausia – apie žmones, kurie mus supa, – tai pati didžiausia prabanga.
Dar – kelionės yra didžiausia prabanga, kurią mes sau galime leisti. Ir nebūtinai tai turi būti svaigus skrydis į Maldyvus, kartais – tiesiog savaitgalis sodyboje ant pievos, kai geri arbatą su šviežiu varškės sūriu ar kramsnoji obuolius.
Kelerius metus planavau ir taupiau savo trisdešimtmečio kelionei po Jungtines Amerikos Valstijas. Tai buvo nuostabios trys savaitės – po vieną už kiekvieną nugyventą dešimtmetį.
– Kai kurie žmonės skundžiasi, kad prieš gimtadienį būna prastai nusitekę. Ar jus tokia nuotaika apninka?
– Visada juokdavausi, kai kas nors pasakodavo apie depresiją prieš gimtadienį, bet... šiemet tai patyriau pats. Pastarasis mėnuo buvo kažkokių gilių apmąstymų metas. Laimė, tai, regis, jau baigėsi.
– Ar ką nors užsibrėžiate gimtadienio proga?
– Šie metai buvo patys sunkiausi per pastarąjį dešimtmetį. Visomis prasmėmis. Prie visų bėdų vasaros pradžioje prisidėjo ir nugaros lūžis. Tačiau bėdos leido dar sykį pasitikrinti kai kurias vertybes, žmones, išgryninti, kas svarbiausia. Todėl užsibrėžiau, kad 32-aisiais savo gyvenimo metais daugiau laiko skirsiu sau ir brangiems žmonėms. Susigrąžinsiu pernelyg dažnų kelionių ir ne tokių reikšmingų projektų metu prarastas valandas – juk visų litų neuždirbsi ir visų kėdžių viena sėdyne neužsėsi.
Jaučiu, kad dabar ateina metas, kai galėsiu būti laimingas tiesiog laiką leisdamas su tais, kurie išties man brangūs. Dar pasižadu sau ir trenerei Vladai Musvydaitei grįžti į sporto salę ir bėgimo takus, sveikiau maitintis, daugiau miegoti, mažiau nervintis dėl smulkmenų.
– Pasaulio žymiuosius ir turtinguosius kalbinančio žmogaus gimtadienis bus pompastiškas?
– Triukšmingai švenčiau tik savo trisdešimtmetį – net su šimtu svečių. Privertė draugai. Šiemet būrelį artimiausių žmonių pakviečiau vakarienės ir taurės šampano į savo namus. Valgysime naminį maistą, klausysimės geros muzikos ir tiesiog smagiai šnekučiuosimės.
– Kokia dovana palietė jūsų širdį?
– Mane visada sugeba nustebinti mama. Tarkime, pernai padovanojo didžiulę rankų darbo lovatiesę. Draugai taip pat nestokoja originalumo, tad visada sugeba nustebinti slaptu vakarėliu ar lėktuvo bilietais savaitgalį praleisti kurioje nors Europos sostinėje.
– Ar dovanojate sau ką nors pats?
– Laisvadienį, kai nėra vietos internetui, telefonui ir televizoriui. Kai ilgai galiu vartytis lovoje, o vėliau skirti susitikimus draugams. Visa kita tėra materialūs daiktai, kuriuos reikia įsigyti tada, kai jie būtini, o ne kilus užgaidai pasilepinti.
Sau linkiu vidinės ramybės. Per tiek metų darbo televizijoje taip ir neišmokau šaltai reaguoti į žmonių veidmainystes, intrigas, pavydą ar šmeižtą. Mane tai vis dar akimirksniu išmuša iš vėžių, nors po to puikiai suprantu, kad nieko pakeisti negaliu, tik susitaikyti, kad pasaulis aplink nėra toks, kokio norėčiau.
Kartais šoku į akis, kai visai nereikia, nutylėjus visiems būtų tik ramiau, kam gi tos mano tiesos reikia. Kita vertus, kokią turiu teisę ką nors auklėti, net jei tai pats bukiausias žmogus žemėje. Todėl sau linkiu išmokti savitvardos.
