Kadaise N.Bunkė prodiuserius įtikinėjo, kad verta atkreipti dėmesį į šią merginą, atvykusią iš kaimo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
„Esame puikios draugės, ne kartą kalbėjomės iki aušros, – prisipažino K.Zvonkuvienė. – Ji yra paprastas, nuoširdus, gal šiek tiek gyvenime pasiklydęs žmogus.“
„Lietuvos ryto“ TV laidoje „Kitoks pokalbis“ Katažina sakė per savo gyvenimą išmokusi du svarbius dalykus: nesiteisinti ir nesakyti „niekada“.
– Kokia patirtis išmokė atsargiau tarti „niekada“? – paklausė laidos vedėja Aušra Kilkuvienė.
– Šis pažadas ne kartą yra atsisukęs prieš mane. Pavyzdžiui, sakydavau, kad niekada netekėsiu už išsiskyrusio vyro. Ir štai!
– Ar reikėjo įdėti daug pastangų, kad jis vestų antrą kartą?
– Man nereikėjo nieko daryti – jis pats to norėjo. Nujaučiau, kad pasipirš, bet nesitikėjau, kad taip greitai.
Jam ilgai teko laukti, kol sutikau apsigyventi kartu. Iki Deivydo nebuvau gyvenusi su vyru ir man atrodė, kad tai ne mažiau svarbus sprendimas nei žengti prie altoriaus.
Jaučiau baimę, kad praėjus porai dienų suprasiu, kad tai nėra mano gyvenimo vyras, ar Deivydas ims svarstyti, kam jam ta lenkė.
Viskas pasikeitė, kai galiausiai pajutau, kad tik su juo norėsiu būti iki paskutinės savo gyvenimo dienos, kartu auginti vaikus, džiaugtis ir liūdėti.
Apsigyvenome drauge, o žingsnį santuokos link jau žengė Deivydas.
– Buitis neužgožė romantikos?
– Deivydas mane vadino užkietėjusia senmerge. Sakė, teks pasistengti, kad tų požymių neliktų.
Jau pripratau ir prie ne vietoje paliktų kojinių, nebepykdo ne vietoje palikti daiktai, nors mėgstu juos rasti ten, kur padėjau.
– Ar tiesa, kad Deivydas ne iš karto patiko jūsų tėvams?
– Jie išsigando, kad tai populiarus žmogus, be to, išsiskyręs.
Bet ir apie mane juk kalbėjo visi, kas netingėjo: tokio amžiaus ir dar nesukūrusi šeimos! Vadinasi, kažkas negerai. Be to, dar lenkė!
Laikui bėgant viskas stojo į savas vietas. Netrukus žvelgdami į Deivydą mano tėvai ėmė matyti gerą, patikimą ir nuoširdų žmogų, kurio rankose būsiu saugi.
– Kodėl pasirinkote Zvonkuvienės pavardę? Nenorėjote būti antroji Zvonkė?
– Ne dėl to. Pasitarėme su Deivydu. Tačiau Zvonkuvienės pavardė, kokią turi ir mano anyta, nebuvo jo užgaida. Tokia pavardės forma man pačiai labai gražiai skamba.
Dar pratinuosi ją. Jaučiu, kad tokia pavardė mane dar tvirčiau susiejo su vyro gimine.
– Ar yra aplankęs jausmas, kad buvusi Deivydo žmona Natalija kuo nors pranašesnė už jus?
– Ne, bet kartą buvau ne juokais sunerimusi. Paskambinau vėlų vakarą Deivydui ir išgirdau, kad jis svečiuojasi pas Nataliją ir geria vyną.
Mano vaizduotė laki, tuoj galvoje ėmė suktis įvairiausi vakaro scenarijai.
O paskui pamaniau – juk norėdamas man sumeluoti Deivydas galėjo pasakyti, kad užtruko studijoje, repetuoja. O jis pasakė tiesą. Pajutau palengvėjimą ir dar didesnį pasitikėjimą.
– Ar sutariate su Natalija?
– Taip, esame draugės. Esu jai už daug ką dėkinga. Buvo laikas, kai Natalija turėjo pakovoti už mane – įtikinti prodiuserius, kad verta į mane atkreipti dėmesį ir kviesti koncertuoti.
Galiu jos drąsiai klausti patarimų įvairiais klausimais. Kartu esame ir saulę pasitikusios besišnekučiuodamos. Tai paprastas, nuoširdus, gal šiek tiek pasiklydęs žmogus.
– Jūsų nuoširdumas ir jautri širdis taip pat nelieka nepastebėti nei artimųjų, nei kolegų, gerbėjų. Ar nesunku negailestingame pramogų pasaulyje išlikti nuoširdžiai?
– Man – ne. Esu taip išauklėta, kad negaliu elgtis kitaip. Prisiekiau sau ir Dievui, kad viešumoje būsiu tokia, kokia esu. Arba mylėkite mane tokią, arba nekęskite.
– Neišpaikino ir populiarumas? Dabar greičiausiai honorarai yra tokie, kad galite sau leisti išties daug.
– Kai būdama septyniolikos atvykau į Vilnių, su seserimi gyvenome 8 kvadratinių metrų kambaryje. Žinau, kaip nelengva užsidirbti, ir moku taupyti, neišlaidauju daugiau, nei galėčiau.
Netapau žinoma per vieną dieną – nuosekliai augau kaip atlikėja, keitėsi mano repertuaras, augo ir atlygis už pasirodymus.
Pas tėvus į gimtinę vis tiek grįžtu tokia, kokia kadaise išvykau. Kasdien dėkoju Dievui už tai, kas esu, ir prašau vesti teisingu keliu, neleisti pasiklysti, sužvaigždėti, tapti įnoringai.
– Su išpuoselėtais nagais vasarą einate ravėti mamos lysvių?
– Taip ir būna – su sutvarkytais nagais, apsiavusi botais. Mama vis atkalbinėja, siūlo ilgiau pamiegoti, pailsėti, pasišnekėti. Kai nori, randi viskam laiko.
– Jūsų bičiulės kalba, kad prie veidrodžio galite praleisti ir keturias valandas.
– Nesu iš tų moterų, kurios gali susitvarkyti per dešimt minučių. Atsakingai žiūriu į kiekvieną pasirodymą, nesvarbu, ar tai koncertas, dainos įrašas, laidos filmavimas, ar kitas įvykis.
Pirmiausia noriu patikti sau, net jei dėl to tenka atsikelti pora valandų anksčiau.
Draugės juokauja, kad atsiradus vaikams teks keisti įpročius ir suktis kur kas greičiau.
– Apie kokį vaikų būrį svajojate?
– Kiek duos Dievas ir Deivydas. Norėčiau ne vieno – bent trijų, nes pati užaugau trijų vaikų šeimoje.
Aišku, gali daug ko norėti, o būna, kad nepasiseka ir vieno susilaukti. Tačiau darysime viską, kas nuo mūsų priklausys.
Nori vešlesnių plaukų
Laidos svečiams tenka užduotis – užbaigti vedėjos pradėtus sakinius. Ji teko ir K.Zvonkuvienei.
Kai buvau maža, mėgdavau... dainuoti ir šokti.
Dalykas, kurio gėdijuosi... mano išvaizda.
Pats geriausias komplimentas man yra... kad esu protinga ir graži.
Visuomet verkiu per filmus, kai... žūsta gyvūnai.
Mėgstamiausias posakis yra... rytoj bus nauja diena.
Dažniausiai vartojamas keiksmažodis... „blemba“ ir „blembački“.
Supykčiau ant savo vyro, jei jis man padovanotų... kočėlą.
Norėčiau išmokti... slidinėti.
Geriausias afrodiziakas man yra... vyro kvapas.
Jei galėčiau pakeisti savo išvaizdą, tai būtų... suapvalėjęs nėščiosios pilvukas vietoj plokščio. O jei rimtai, visada norėjau, kad plaukai būtų vešlesni.
Negaliu pakęsti, kai žmonės... veidmainiauja.
Jei nebūčiau dainininkė, norėčiau būti... muzikantė ir groti gitara, akordeonu ar kitu instrumentu.
Parengė Milda Zavarskytė
