Du šimtus vietų talpinanti Garliavos meno mokyklos salė lūžo nuo Kauno rajono mokyklų tarybų narių, norinčių išvysti iš arti populiarų 36 metų atlikėją.
Vaikai įteikė M.Jampolskiui gėles, dovanojo savo dirbinius.
Žingeidūs moksleiviai apibėrė svečią klausimais.
Iš Kauno kilęs menininkas papasakojo apie savo karjerą, įdomius nutikimus filmuojantis, nebuvo aplenkti ir skaudūs dabarties įvykiai.
– Galbūt talentą paveldėjote iš savo artimųjų?
– Aplinka, o gal ir genai lėmė, kad pasirinkčiau menininko kelią.
Mano tėvas pagal profesiją yra inžinierius-elektrikas, bet iš pašaukimo – muzikantas. O prosenelis buvo smuikininkas.
Tėtis daugiau nei 40 metų groja vestuvėse. Sovietiniais laikais per vestuves grodavo patys geriausi muzikantai.
Nuo pat vaikystės namuose buvo susiformavusi bohemiška aplinka, skatinusi mane domėtis muzika.
Vakarais tėtis su draugais grodavo akordeonu, kitais instrumentais. Mokiausi J.Naujalio, Kauno 1-ojoje muzikos mokyklose.
Mokykloje man labai gerai sekėsi informatika. Buvau įstojęs Kauno technologijos universitetą, studijavau inžineriją, bet supratau, kad tai skirta ne man.
– Ar būdamas moksleivis, dalyvaudavote įvairiuose konkursuose, būreliuose?
– Esu tapęs Kauno skaitovų konkurso nugalėtoju, nors eilėraščius skaitydavau klaikiai (juokiasi). Laimėjau todėl, kad turėjau garsią gerklę.
– Ką patartumėte mokiniams, renkantis profesiją? – Klausyti savo širdies balso. Niekada nekelkite klausimų, ar čia pelninga perspektyvu. Reikia pajausti aistrą tam, ką tu darai. Jei nejausi tikros aistros, nusivilsi, net jei ir gerai uždirbsi.
– Ar buvo įdomu vaidinti lietuviškuose serialuose, susipažinti su aktoriais?
Dar besimokydamas aktorystės susipažinau su žinomais scenos meistrais. Neabejotinai geriausias lietuvių aktorius – mano buvęs dėstytojas Vladas Bagdonas.
Didžiulė lietuviškų serialų problema – scenarijai. Mes nemokame rašyti rašyti scenarijų, kurti siužetų, kurie veiktų žmones, prikaustytų juos prie ekranų, kaip yra JAV, Vakarų Europoje.
Turėtų būti atskira profesija – scenarijaus autorius, o Lietuvoje to nėra, nes trūksta pinigų jų rengimui.
Jei pakaktų lėšų pasamdyti scenarijų kūrėjui iš JAV, mokėti jam gerą atlyginimą, serialų kokybė išaugtų.
– Ar buvo susirgęs žvaigždžių liga?
– Žinoma. Bet dabar jau esu pasveikęs.
Dažnai aktoriai kalba apie aukštas materijas, bet iš tikrųjų demonstruoja savo hormonus ir egoizmą.
Tik vėliau, kai pajunti, kad tau to neužtenka, pradedi ieškoti kitokios prasmės.
Kuo lengviau „prasergama“ šia liga, tuo lengvesnės būna jos pasekmės.
– Mariau, koks vaidmuo jums labiausiai patiko?
– Atsakysiu, kokia rolė man viena įsimintiniausių ir sudėtingiausių. Tai – Mordredas iš Gintaro Varno spektalio „Nusiaubta šalis“. Teko įsijausti į labai blogo žmogaus vaidmenį, buvo sunku ir fiziškai, ir psichologiškai. – Kas jums padėjo tapti populiariu?
– Populiarumas – tavo darbo pasekmė. Niekada nesiekiau būti populiarus. Net tada, kai pradėjau mokytis, aš norėjau būti geriausiu, bet ne populiariausiu.
– Vaidinote seriale „Moterys meluoja geriau“. Ar moterys tikrai gerai meluoja?
– Tai, kad moterys meluoja, įsitikinau ne šiame seriale. Jos meluoja, kad būtų saugesnės, o vyrai – kad būtų didesni.
– Ar serialų metu teko patirti traumas?
– Taip, ir nemažai. Daugiausiai jų patyriau, statant lietuvišką filmą „Aurorą“. Daugelis jūsų šio filmo dar nematėte, nes nesate sulaukę 18 metų (šypsosi).
Vienas nemaloniausių epizodų įvyko, man nuogam bėgant naktį per žiedą žvyro karjere – susižeidžiau kojos nykštį. Žaizdą reikėjo reikėjo siūti.
Trauma filmo kūrėjams kainavo apie 50 000 litų, nes tuo metu buvo naudojami itin brangūs efektai, imituojantys mėnulio šviesą.Valanda tokio apšvietimo kainuoja dešimtis tūkstančių litų.
– Su kokiu režisieriumi buvo maloniausia dirbti?
Įkvėpimo sėmiausi iš daugelio režisierių. G.Varnas ir Valentinas Masalskis smarkiai prisidėjo prie mano požiūrio formavimo į teatrą, didžiąją sceną. V.Masalskis mane faktiškai pakvietė į nacionalinę sceną.
– Kur vaidinti smagiau – teatre ar filmuose?
– Smagumas ateina tik sekundėmis, kai pajunti,kad darai tai,ką reikia daryti. O visa kita – prakaitas ir kraujas.
Teatre tu kaskart išeini į sceną iš naujo, nors vaidini tą pačią rolę. Kine kitaip, ten yra dubliai, nepavykusius epizodus galima pakartoti.
– Kaip mėgstate leisti laisvalaikį?
– Daug keliauju. Mažai yra Lietuvoje vietų, kurių nebūčiau išmaišęs. Įdomu pamatyti ir užsienio šalis.
Labai mėgstu gamtą. Jei nebūčiau aktorius, norėčiau dirbti televizijos laidos „Animal Planet“ kūrybinėje grupėje. – Apie ką šiuo metu svajojate?
– Dabar turiu vieną labai konkrečią svajonę – kad šalia mūsų, Ukrainoje, nustotų lietis kraujas. Kiekvieną rytą nubudęs dėl to meldžiuosi.
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
