„Paskutiniu metu, ypač praėjusią savaitę, buvo daug apkalbėta apie toleranciją, apie toleranciją homoseksualiems (tiesą sakant, nusibodo), bet mes visi pamiršom apie toleranciją žmogui.
Apsimetame kokie mes „tolerantiški“ homoseksualiems, kaip mus jie netrukdo ir kaip mes juos „mylim“. Tačiau dauguma patys meluoja sau į akis apie tai, kokie yra tolerantiški. Kiekvieną dieną galime išvysti daugybę patyčių žmonėms.
Žmonėms, kurie galbūt yra kitokie, o gal tiesiog turi kitokią pasaulėžiūrą, ar nepritaria tavo nuomonei, mėgstantys kitus dalykus nei tu. Pamiršome pagarbą žmogui ir jo gyvenimo pasirinkimams, tad neapsimetinėkit kokie esat tolerantiški, nes dauguma tokie nesat (ne visi).
Aš manau daug svarbiau yra žmogaus asmenybė, o ne jo seksualinis potraukis.
Daugybė patyčų švietimo įstaigose tarp vaikų, tarp suaugusių dėl socialinės padeties, kur tada dingsta jūsų tolerancija? (Šis sakinys galioja tie homosekusaliems, tiek heteroseksualiems).
Aš manau daug svarbiau yra žmogaus asmenybė, o ne jo seksualinis potraukis.
Diskriminacija/netolerancija dažnai gimsta ne dėl tavo seksualinio potraukio, o dėl žmogaus veiksmų, kada elgesys peržengia žmogiškumo ribas/normas. Jeigu nori, kad į tave žiūrėtų kaip į normalų žmogų, tai ir elkis kaip normalus žmogus. Kam tie puikavimosi paradai, kam tas šaukimasis, kad aš egzistuoju.
Mes, be to, tai matom ir žinom, manau tokie veiksmai ir sudaro priežastis kodėl heteroseksualus (ne visi) žiūri skeptiškai. Nes mes taip nesielgiam. Mes nerengiam sau paradų, nes jie nereikalingi. Kodėl nėra mamoms ar tėčiams paradų? Tokie žmonės nusipelnė pagarbos, nes į pasaulį atveda gyvybę.
Kartais atrodo, kad viskas tuoj apsivers, mes liksim mažuma ir tada jau mes turėsim rengti paradus dėl savo egzistencijos. Homoseksualai, pasaulis nėra jūsų, pasaulis visų, tad būkite patys tolerantiškesni ir mums, nes Jūs ne kitokie.
Taika, nieko nenorėjau įžeisti, jeigu įsižeidėt, patys kalti, kad apsikrovėt blogom emocijom.“
