Tiesa, tai jau antroji vakarienė per trumpą karalių vizitą Lietuvoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienio vakarą Prezidentūroje surengė iškilmingas vaišes, kurioms dirigavo restorano „Stikliai“ meistrų komanda.
Apie vakarienę Prezidentūroje galite skaityti čia.
Todėl antroji vakarienė – Švedijos karalių atsakas prezidentės garbei. Ir būtent šiai vakarienei Švedijos karalius pasirinko Valdovų rūmus.
Vaišes ruošė specialiai iš Švedijos atvykę virėjai. Jiems talkino ir vienas lietuviškas restoranas. Kokie valgiai buvo patiekti ant stalo – išliko paslaptimi iki paskutinės akimirkos.
Dviejose salėse svečiai galėjo mėgautis šampanu, kitoje salėje vyko iškilminga vakarienė. Įdomu tai, kad į Valdovų rūmus delegacija iš Švedijos atsigabeno ir savo baldus. Iš Švedijos atvyko ir gėlininkas, kuris puošė sales.
Tiesa, nors Valdovų rūmų interjeras yra XVI a. stiliaus, atvežti baldai yra 200 metų naujesni – XVIII amžiaus.
Valdovų rūmuose buvo įrengta virtuvė. Švedų virėjams padėjo pobūvių rengėjai „VIP Catering“.
„Lietuviai beveik nieko neruošė. Tai darė švedų šefai“, – sakė „VIP Catering“ atstovas Kęstutis Gulbickas.
Vakarienės valgiaraščio jis taip pat negalėjo atskleisti. Įmonė pasirašė sutartį, pagal kurią negalima išduoti jokių detalių.
„Džiaugiamės, kad radome bendrą kalbą su karališkaisiais rūmais ir jų atstovais. Turime pasidžiaugti, kad nėra sunku, nes gauname daug informacijos, todėl malonu dirbti su tokio lygio vadovais, kurie pataria, paaiškina ir parodo“, – prieš vakarienę sakė K.Gulbickas.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, simboliška ir tai, kad atsakomajai Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės garbei surengtai vakarienei Švedijos karalius pasirinko Valdovų rūmus.
„Renginys vyko, galima sakyti, karaliui stovint ant savo žemės, nes rūmų menių grindys yra iš švediško kalkakmenio – tokio, koks šias menes puošė ir XVII a. pirmoje pusėje, kai Lietuvą ir Lenkiją valdė Vazos“, – teigia jis ir primena, kad atkuriant rūmus ir išsiaiškinus, jog šio laikotarpio rūmų grindys buvo išklotos švedišku kalkakmeniu iš beveik nebeveikiančių karališkųjų laužyklų Gotlando saloje, ilgai ieškoti sprendimo neteko – švedų karališkoji šeima davė leidimą rūmų atkūrimo sprendimams naudoti šiuos akmenis ir atvėrė jai priklausančias laužyklas. Taigi, atkurtų Valdovų rūmų akmeninės grindys yra iš istorinės autentiškos medžiagos, atvežtos iš tos pačios vietos, kaip ir XVII a. pirmoje pusėje. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos interjerus papuošė ne tik švediško kalkakmenio grindys, bet ir pilkas švediškas smiltainis, XVI–XVII a. taip pat naudotas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų puošybai. Jis naudotas daugelio portalų, langų apvadų, galerijos arkadų, židinių architektūriniams elementams.
Per vizitą į Lietuvą karališkąją porą lydi užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom, verslo ir inovacijų ministras Mikaelis Dambergas bei gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Kartu atvyko 30 verslo lyderių delegacija, atstovaujanti 23 Švedijos bendrovėms.
Spalio 7–9 dienomis vykstantis monarchų apsilankymas – antrasis Švedijos karališkosios poros valstybinis vizitas Lietuvoje. Pirmą sykį jie mūsų šalyje lankėsi 1992 metais. Švedijos karalius su karaliene Silvia Lietuvoje viešėjo ir 2003 metais minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo metines bei 2009 metais minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Apie tai, kokie anksčiau žmonės lankydavosi karalių priėmimuose, rasite čia.
