„Aš, be išlygų prisiekiu: ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, saugoti visas man patikėtas paslaptis, pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys. Tepadeda man Dievas“, – tokią priesaiką šį rytą tarė ne tik I.Krupavičius, bet ir visas jo būrys.
Likus šiek tiek laiko iki priesaikos, I.Krupavičius socialinėje paskyroje „Facebook“ dalijosi mintimis:
„Truputį patinęs, peršalęs, pavargęs, bet laimingas. Po kelių valandų priesaika Lietuvos Respublikai ir pirmas laisvas savaitgalis po beveik trijų savaičių Rukloje Mokomajame pulke. Ir cappuccino“.
„Ima jaudulys. Poryt kario priesaika. Repeticijos pajudėjo. O vakar dar apturėjome ir paskaitą apie jos svarbą, dr.Audrius Skaistys priminė ir priesaikos istoriją. Vienas kitas karys, tiesa, knapsėjo, kiti keli – telefonais „konspektavo“. Svarbiausia, rimtai priimti tokius priesaikos žodžius kaip „ištikimai tarnauti LR“, „negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti“ ir kitus. Visi nusiteikę rimtai“.
Nors I.Krupavičius kariuomenėje dar visai neseniai, tačiau jau spėjo pajusti, ką tai reiškia.
„11 diena. Jau neatrenku dienų. Kad šiandien penktadienis, žinau iš rytdienos dienotvarkės. Keliamės prieš 7val., t.y. vieną valandą vėliau. Visų mintys jau sukasi apie kitą penktadienį, kai prisieksime LR, gausime jaunesniojo eilinio laipsnį ir savaitgaliui išleis namo.
Ši antra darbo savaitė buvo karšta. „Peilio“ ir „kiaušinio“ istorijos netikėtai įskėlė, sakyčiau, per daug jautrios sumaišties. Peiliai atsirado – kiaušinių nebeliko. Bet juk visa esmė ne peilyje ir net ne kiaušinyje (kažkieno dar pavadinto „atlieka“)... Iš kitos pusės, tikrai smagu, kad nuo šiol už skanų maistą galėsiu padėkoti virėjoms ir Facebook.
Mums kariams iki vieno kumščio dar toloka, bet turėtų pavykti. Seržantai instruktoriai puikiai atlieka savo darbą. Po vienos treniruotės sustojome ratu ir apsikabinome per pečius. Labai viliuosi, kad ne aš vienas pajutau, kokia mes esame jėga. Bet ne po vieną.
Ryt – dar viena nauja diena. Tai su tuo ir sveikinu. Paprasčiau žiūrėkime į gyvenimą ir neužsižaiskime savo sultyse. Gražaus dar vieno „žiemiško“. Labanakt.
P.S. niekada neįvertinau, koks skanus yra vanduo“.
