„Man netgi sunku papasakoti, kaip tai bus gerai“, – nusijuokė 62-ejų A.Kaušpėdas.
Roko dainininkas taip tiki savo sumanymu, kad kalbėdamas apie jį tvirtai sako „bus“, o ne „gali būti“.
XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje statyta pilis vėliau sudegė, buvo atstatyta, tačiau XVII–XVIII a. per karus su Rusija apgriauta ir nebeatstatyta.
Svečius vilioja tiktai vienas jos bokštų, pavadintas Gedimino vardu. A.Kaušpėdas įsitikinęs, kad to per mažai. 2023-iaisiais Vilnius švęs 700 metų jubiliejų. „Anties“ lyderis neabejoja, kad iki šios šventės pilis turėtų būti visiškai atkurta.
Pilis – lyg sostinės karūna
Maždaug prieš metus „Antis“ atkurtos pilies vizualizaciją parodė savo teatrališkuose koncertuose „Zombiai atrieda, atidunda!“.
Neseniai ją įkėlė į internetą ir socialiniuose tinkluose sulaukė beveik 100 tūkstančių peržiūrų.
„Vilniaus Aukštutinė pilis yra pergalingos Lietuvos simbolis. Pilis daugelį metų buvo puolama kryžiuočių, bet niekada nebuvo paimta.
Aukštutinė pilis yra tarsi Lietuvos sostinės karūna.
Mano galva, Lietuvoje nėra kitos reikšmingesnės vietos nei Gedimino kalno piliakalnis ir Aukštutinė pilis.
Todėl pilies atkūrimo reikšmė yra milžiniška. Tai būtinas mūsų stiprybės, mūsų savivertės atkūrimo darbas. Negali virš sostinės stūksoti griuvėsiai – tai kuria neigiamą energetiką.
Griuvėsiai – nehigieniški dvasiškai ir nevalyvi architektūriškai. Galime ir nelinksmai pajuokauti: kol nebus atstatyta pilis, Vilnius neišbris iš skolų“, – svarstė A.Kaušpėdas.
Džiugintų vilniečius ir svečius
Žinomo visuomenės veikėjo, menininko ir architekto norą pakurstė sėkmingas Trakų pilies ir LDK valdovų rūmų atkūrimas.
„Be Trakų pilies dabar niekas neįsivaizduoja šio miesto.
Valdovų rūmų projektas iš pradžių buvo dviprasmiškai priimtas, bet skeptikai nutilo.
Net mano puikus draugas Gitanas Nausėda, kuris sakė, kad tų rūmų nereikia, dabar sako, kad tai puikus ir Lietuvai reikalingas projektas.
Aukštutinę pilį privalu atstatyti. Dėl paties Vilniaus, nes tai bus nepaprastai gražu, matoma iš daugybės vietų, didins gyventojų savivertę.
Tai būtų didelis džiaugsmas ir vaikams, ir seneliams, miestiečiams ir svečiams.
Kai Lietuvos nacionalinis muziejus išdrįso iškirsti medžius ant piliakalnio, labai aiškiai matyti, kad ant jo trūksta šios pilies“, – svarstė A.Kaušpėdas.
Susimąstyti apie pilies atkūrimą privertė ir žymaus architekto-restauratoriaus Kazio Napaleono Kitkausko knyga „Vilniaus pilys“, kurioje buvo pateiktos sostinės Žemutinės ir Aukštutinės pilių rekonstrukcijos.
Turi atsakymą skeptikams
„Anties“ lyderis supranta, jog iškils daugybė klausimų, tačiau jis mano, kad Aukštutinės pilies atkūrimas būtų lengvesnis ir pigesnis projektas nei Valdovų rūmai.
„Dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos nuoseklaus darbo jau šiandien džiaugiamės piliakalniu, nuo kurio nuvalyti želdynai, kruopščiai tvarkoma piliaviete.
Šios institucijos ir turėtų tęsti pradėtą darbą – nuosekliai ir kūrybiškai atkurti Aukštutinę pilį.
Darbus būtų galima dirbti pamažu, pradedant nuo Kunigaikščių rūmų atkūrimo, juolab kad rytinė rūmų siena yra kritinės būklės, reikia skubiai sutvirtinti šlaitą nuo Vilnios pusės ir sieną. Po to galėtų būti atkurtas visas pastatas“, – kalbėjo A.Kaušpėdas.
Jis jau pagalvojo ir apie skaičius – architekto apskaičiavimais, piliai atkurti reikėtų maždaug 30–40 milijonų eurų.
Akivaizdu, kad bus klausiančių, kam to reikia, juk Lietuvoje nestinga sričių ir žmonių, kuriems trūksta pinigų. Pavyzdžiui, pensininkai.
„Bet valstybei tokia suma – nedidelė. Maždaug trečdalis to, ką reikėjo sumokėti už Valdovų rūmus, o įtaka miesto kraštovaizdžiui būtų kur kas didesnė.
Tai būtų akivaizdi investicija į Vilniaus miesto sveikatą ir grožį.
Lietuvos pensininkų padėties tokia suma niekaip nepakeistų. Be to, neabejoju, kad net ir pensininkai norėtų prie tokio projekto simboliškai vienu kitu euru prisidėti.
Būtų galima pasitelkti ne tik valstybės lėšas, bet ir Europos Sąjungos pinigus, aukas, rėmėjus“, – sakė A.Kaušpėdas.
Baltarusiai jau pralenkė
„Anties“ dainininkas įsitikinęs, kad delsti negalima, o kalbos darbais turėtų virsti kuo greičiau.
Ne tik dėl poreikio sutvirtinti Gedimino piliakalnį ir artėjančio sostinės jubiliejaus.
Jis įžvelgia ir politinę priežastį – cituoja istoriką Alfredą Bumblauską, pabrėžiantį, kad baltarusiai jau seniai yra pasisavinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją.
„Kaimyninėje šalyje LDK paveldui išsaugoti ir atkurti skiriamos milžiniškos lėšos. Vykdoma valstybinė programa „Baltarusijos pilys“, kurią 2010 metais patvirtino Aliaksandras Lukašenka.
Mūsų valstybės menkas dėmesys LDK istorinio paveldo išsaugojimui ir atkūrimui gali reikšti viena – mes padovanojame baltarusiams savo istoriją“, – pabrėžė A.Kaušpėdas.
O dar vienas motyvas atkurti pilį – noras pagerbti kunigaikštį Vytautą, kurio atminimas sostinėje, A.Kaušpėdo nuomone, iki šiol nėra deramai įamžintas.
„Po 1419 metų pilies gaisro mūrinę pilį atstatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Šiandien matome Vytauto pilies liekanas ir siekiame atkurti Vytauto laikų gotikinę pilį su kunigaikščio rezidencija“, – paaiškino A.Kaušpėdas.
Kad jį užvaldžiusi idėja taptų tikrove, dainininkas žada pasitelkti visas jam prieinamas priemones, bet pirmiausia reikia ja užkrėsti kuo daugiau žmonių.
„Čia ne toks sumanymas, kurį kas nors gali „nuleisti iš viršaus“. Jei visuomenė patikės, pilis bus atstatyta.
Bet jei visuomenė sakys: kam to reikia, Kaušpėdas nesąmonių prisigalvojo, tada, žinoma, nieko nebus“, – pripažino „Anties“ lyderis.
Taip galėtų atrodyti atkurta Aukštutinė pilis:
