Žinoma menininkė J.Rekevičiūtė prisipažino, kad nurimus šventiniam šurmuliui atėjo atokvėpio ir apmąstymų metas. Moteris gali sau leisti daugiau pamiegoti, pailsėti ir pasvajoti.
Toks laikotarpis, atrodo, truks neilgai, nes J.Rekevičiūtės laukia nauji darbai ir užmojai.
Vilnietė neseniai sužinojo patekusi tarp 10 Lietuvos menininkų, kurių kūryba bus demonstruojama Londone pavasarį vykstančioje mūsų šalį pristatančioje parodoje.
Be to, ji turi ir daugiau rimtų kūrybinių pasiūlymų, o kur dar asmeninės idėjos.
– Su kuo jums susijęs žodis „naktis“?
– Su poilsiu. Naktis skirta šiam vieninteliam dalykui. Miegoti galiu eiti vos sutemus.
– Sunku patikėti, kad garsi menininkė gali sau leisti naktimis miegoti. Juk daugeliui kūrėjų naktis – įkvėpimo metas ir pats darbymetis.
– Kadaise naktis buvo laikas, kai pagauta įkvėpimo galėdavau dirbti iki saulei patekant. Dabar naktį norisi miegoti. Žinoma, dažnai būna tiek daug darbo, kad tenka kurti iki vidurnakčio ar dar ilgiau, bet tai neteikia malonumo, greičiau primena kančią, savęs prievartavimą.
– Esate vyturys ar pelėda?
– Daug metų buvau pelėda, tačiau iš Kauno persikrausčiusi gyventi į Vilnių tapau ankstyvu vyturiu. Kai turi nuosavą namą ir kiemą, daug ką pamatai kitomis akimis. Neįtikėtinai gera būti pažadintai tekančios saulės spindulių.
Todėl geriausias laikas regzti idėjas, dirbti ir veikti – rytas. Darbingiausia esu nuo 6-os iki 16-os valandos.
– Kiek valandų miego reikia, kad jaustumėtės žvali ir pailsėjusi?
– Man patinka miegoti. Kartais atrodo, kad tai daryti galėčiau ištisą parą. Išsimiegoti man – lyg apdovanojimas, nes miego trūksta tikrai dažnai.
– Koks jums tobulas rytas?
– Kai pavyksta anksti nueiti miegoti, labai smagu atsikėlus valandą ar dvi dar nedirbti. Tai gali būti kad ir ketvirtą ryto.
Jeigu lauke šilta, mėgstu išeiti į nuosavą kiemą, žiūrėti į kylančią saulę, žydinčias gėles, gurkšnoti kavą, pamąstyti, prisiminti sapnus, paskaityti spaudą, panaršyti feisbuke, atsakyti į elektroninius laiškus.
– O ar dažnai sapnuojate? Tikite sapnų pranašystėmis?
– Sapnuoju daug, dažnai, spalvotai ir labai vaizdingai. Kartais sapnai susilieja su tikrove, todėl tenka pagalvoti, ar tam tikras dalykas įvyko sapne, ar iš tikrųjų.
Domėjausi sapnų analize ir žinau, kad sapnus reikia analizuoti, net pasitelkti kitus žmones, nes pats ne visada gali aiškiai suvokti, ką sapnu norima pasakyti.
Turiu sapnininkus, parengtus pagal sapnus tyrinėjusių Carlo Gustavo Jungo, Sigmundo Freudo įžvalgas. Juos neretai atsiverčiu.
– Kūrybinės idėjos sapnuose dažnai aplanko? Yra tekę naktį šokti iš lovos ir jas įgyvendinti?
– Kai kurie kūriniai taip nori ateiti, kad naktimis tiesiog prašosi. Taip dažniausiai nutinka prieš autorinių parodų atidarymą. Prisimenu, prieš parodą, kuri jau buvo iškabinta galerijoje, vienas darbas neleido miegoti. Paskutinę naktį jį sukūriau ir dar spėjau pakabinti galerijoje.
– Nemiga kada nors kankina? Turite stebuklingą vaistą nuo jos?
– Įprastai nemigos nejaučiu, išskyrus naktį prieš parodos atidarymą. Tuomet sunkiai užmiegu, tenka ir avis paskaičiuoti.
– Televizorių miegamajame turite?
– Turiu. Jį dažniausiai žiūriu rytais, ypač šaltuoju metų laiku.
– Kokį ritualą turite prieš miegą?
– Man būtina paskaityti. Labiausiai patinka biografinės ir psichologinės knygos.
– Kas jus įkvepia kurti?
– Didžiausias įkvėpėjas – žmogus. Tai gali būti netikėtas pažįstamo ar nepažįstamo žmogaus žodis, poelgis ar net judesys.
– Lovoje pusryčiauti mėgstate?
– Žinoma. Jeigu yra laiko, mielai atsipalaiduoju. Pusryčiauti, gerti kavą, skaityti, galvoti lovoje ypač smagu, kai lauke šalta ir kieme to daryti neįmanoma.
– Esate miegojusi neįprastoje vietoje?
– Turiu svajonę ir net projektą esu parašiusi: galerijoje pristatomi mano kūriniai miego tema, o aš miegu šalia jų.
Nežinau, ar galėčiau užmigti ir visą dieną išmiegoti stebima svetimų žmonių, neįsivaizduoju, kiek smalsuolių ateitų pažiūrėti į miegančią menininkę, bet trokštu įgyvendinti šią svajonę.
