Ieva pademonstravo, kaip atrodo jos vėlyvos vakarienės stalas – tai padaryti ją pakvietė „Borjomi“ ženklo komanda, atlikusi net specialų valgymo įpročių tyrimą. Visa vyko „Čiop Čiop“ studijoje Vilniuje.
Esantiems šalia Ievos – sekasi. Tai, kad ji moka gaminti fantastiškus patiekalus, niekam nėra paslaptis – kuo puikiausiai tai įrodė televizijos projekte „Skonis“. Daug jos vakarienės patiekalų atkeliavę iš močiutės. Ievos virtuvėje ji – geriausia patarėja.
„Nors dabar ji jau ir mano patiekalus gamina“, – juokėsi Ieva.
Vakarienei paprastai ji skiria daugiau laiko, mėgsta neskubėti.
„Dieną dažnai neturiu laiko, užkandu, ką papuola ir kur papuola. Vakarienė neskubant namuose, yra tarsi apdovanojimas pačiai sau. Po sočios vakarienės leidžiu sau suvalgyti netgi desertą. Jei eičiau miegoti alkana, turbūt sapnuočiau, kad valgau“,- sakė ji.
Savaitgaliais Ievos vakarienė sotesnė nei įprastomis darbo dienomis. Būna, gaminti ją pradeda per pietus, o prie stalo sėda vakare.
Procesas jai ne mažiau svarbus nei sotumo jausmas. Savaitgaliais ji dažniausiai gamina mėsą – kepa žvėrienos kumpį arba antį. Darbo dienos vakare ant jos stalo gali atsirasti tuno arba jautienos tartaras, šiltos salotos su žuvimi, jūros gėrybėmis ar burokėliais. Jei vakaras ilgesnis, ji gamina lazaniją, rizoto arba kepa picą, o svečiams mėgsta ruošti tai, kas ilgai kepa.
„Namai tuomet pakvimpa maistu, kvapas žadina apetitą, o mes galime smagiai šnekučiuotis, kol maistas bus patiektas. Tikrai mėgstu gaminti, užtat man visiškai nesunku“, – tikino Ieva, vakarienes tiesiog švenčianti.
„Lietuvių valgymo įpročiai, kaip ir latvių bei estų yra gerokai pasikeitę. Vėlyva vakariene jie laiko valgymą po 18 valandos. Darbo dienomis didžioji dalis lietuvių vakarieniauja tarp 18 ir 19 valandos, o gruzinai prie stalo sėda vėliau – tarp 19 ir 21 valandos“, – prieš sėdant ragauti Ievos gamintų patiekalų sakė bendrovės „IDS Borjomi Europe“ rinkodaros vadovė Tatjana Rudienė.
Vėliau prie vakarienės stalo sėsti lietuviai yra priversti dėl darbo, – taip sako net 30 procentų apklaustųjų. Tuo tarpu gruzinai teigia, kad vėlyvos vakarienės laikas labiausiai priklauso nuo šeimos įpročių.
Estai vakarieniauja vėliau, nes susitinka su draugais, – net 42 procentai darbo dienomis ir 44 procentai savaitgaliais.
Dažniausiai, kad ir kokia savaitės diena būtų, vėlyvos vakarienės patiekiamos namuose, ypač Gruzijoje (93 procentai darbo dienomis ir 94 procentai savaitgaliais).
Tačiau estai (14 procentai darbo dienomis, 29 procentai savaitgaliais) ir lietuviai (12 procentai darbo dienomis, 36 procentai savaitgaliais) yra labiau linkę vėlyvai vakarienei rinktis barą ar restoraną.
Vėlyvos vakarienės meniu nedaug skiriasi nuo įprastos vakarienės, tik 32 procentų lietuvių ir 23 procentai estų darbo dienomis renkasi lengvesnį maistą. Daugiau nei trečdalis lietuvių vėlyvą vakarienę užsigeria gazuotu mineraliniu arba paprastu vandeniu, gruzinai, dažniau nei Baltijos šalių gyventojai, vakarienės metu geria karštus gėrimus.
Valgydami vėlyvą vakarienę estai labiau rūpinasi figūra, o lietuviams kur kas svarbiau sveikata ir savijauta. Po vėlyvos vakarienės jie kur kas dažniau jaučia sunkumo jausmą, kai tuo tarpu, daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių gruzinų tokio jausmo nejaučia niekada.
„Sunkumo jausmas priklauso nuo to, ką gaminai vakarienei, svarbiausia taisyklė – ne ką valgai, o kiek“, – įsitikinusi Ieva Stasiulevičiūtė.
