Uzbekijos sostinėje gyvenantis Muratas su žmona Julija atsiuntė vaizdo įrašą, prašydami surasti Lietuvoje gyvenančius draugus. Jau kurį laiką pora bandė surasti Jurgą ir Ričardą, bet vis nesėkmingai. Galiausiai jų sūnus sužinojo apie specialią LRT laidą ir pasiūlė nufilmuoti kreipimąsi į laidos kūrėjus. „Laba diena, mes kreipiamės į jūsų televiziją, prašydami surasti draugų šeimą: Ričardą ir Jurgą Anusauskus. Norime atnaujinti ryšį, sužinoti, kaip jiems sekasi.
Lietuvoje draugavome šeimomis. Kai jiems gimė dukra Evelina, norėjome tapti jos krikšto tėvais, bet tuo metu teko išvažiuoti iš Lietuvos.
Šalia manęs – žmona Julija. Ji norėtų parodyti kelias nuotraukas. Labai norėtume tuos žmones surasti ir pakviesti į svečius“, – kalbėjo Muratas, o Julija parodė bendras jų ir Anusauskų nuotraukas.
Bendraudami su laidos „Nepriklausoma paieškų tarnyba“ kūrėjais uzbekai įdėjo daug pastangų. Dėl prasto ryšio Muratas ir Julija važiavo į geresnio ryšio zoną, net keitė kompiuterius. Jie troško surasti draugus Lietuvoje ir pasikviesti juos į Uzbekiją.
Tuo tarpu J.Anusauskienė iš karto suprato, kas jos ieško, vos tik buvo paminėta Uzbekija: „Iš karto prisiminiau Murato vardą. Labai džiugiai nustebau. Tai vieni nuostabiausių žmonių, su kuriais yra tekę bičiuliautis. Mūsų draugystė tęsėsi ne taip trumpai.
Muratas su Julija atvykę į Lietuvą iš pradžių neturėjo pažįstamų, draugų. Vėliau jie tapo visų draugais. Tai nuostabūs žmonės, turintys be galo daug tikrumo, savo sričių profesionalai, nuostabūs tėvai, draugai, kulinarai. Atsimenu, kaip Muratas parsisiuntė puodą ir mes gaminome tikrą uzbekišką plovą.“
Prisiminusi bičiuliavimosi metus Jurga pradėjo kvatotis. Ji papasakojo, kad Ričardas kadaise svečiavosi Taškente, kur susipažino su Muratu. Jis pakvietė jį atvykti gyventi į Lietuvą. Muratas pasiėmė visą šeimą ir atvyko į Vilnių. Muratas buvo politikas, o Julija – medikė. Jie abu turėjo darbus Vilniuje.
Uzbekams teko išvykti, kai Lietuvoje pasikeitė politinė santvarka. Kurį laiką uzbekai ir lietuviai dar bendravo – žinias ir lauktuves vienas kitiems perduodavo per bendrą pažįstamą lakūną.
Vėliau ryšys nutrūko. Jurga tikino, kad kildavo minčių susirasti Muratą ir Juliją, bet vis užgriūdavo kokie nors rūpesčiai.
„Man buvo nepaprastai lengva ir gera su jais bendrauti. Jiems gal buvo truputį sudėtingiau adaptuotis kitoje terpėje, bet jie to neparodė. Tai žmonės, turintys vidinę kultūrą. Kad ir kitokia jų kultūra, bet jie jaučia pagarbą aplinkai, kurioje jie yra.
Drąsiai susikraučiau daiktus ir važiuočiau pas tuos žmones, nes žinau, kad jie manimi pasirūpintų. Mes kalbėdavome, kad Uzbekijoje turėsiu pajodinėti žirgais ir aplankyti meškas“, – juokėsi J.Anusauskienė.
Telefonu su Muratu ir Julija pakalbėjusi Jurga pažadėjo, kad su jais dar susitiks. J.Anusauskienė planuoja su visa šeima nuskristi į Taškentą dar šią vasarą.
