„Į antiką žiūriu kaip į teatro aukso amžių. Vėliau antikinių autorių suformuluotas taisykles daug kas pamiršo arba laužė, kol postdraminis teatras sunaikino visą dramą ir teatrą. Manau, kad teatras turėtų sugrįžti prie ištakų ir mokytis iš naujo“, – yra sakęs režisierius Gintaras Varnas.
Pristatymas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisuojamą spektaklį „Oidipo mitas“, jis pasakojo, kad „Oidipo mistas“ – pagal antikos tragikų Sofoklio, Euripido, Aischilo kūrinius ir vokiečių dramaturgo Johno von Duffelio dramos „Oidipo miestas“ fragmentus.
Šio spektaklio istorija prasidėjo beveik nuo detektyvo. Buvęs teatro meno vadovas Audronis Liuga iš Vokietijos atsivežė J.von Duffelio dramos „Oidipo miestas“, sukomponuotos iš kelių antikinių tragedijų, tekstą ir pasiūlė G.Varnui surengti jos skaitymą. Režisierius pjesę perskaitė, ji jam labai patiko. Tačiau skaitymą jis atsisakė rengti – tegul tai daro studentai, o dėl spektaklio – pagalvotų.
Kaip rutuliosis G.Varno sukomponuoto ir režisuoto „Oidipo mito“ siužetas?
Pirmoji dalis – Oidipo žlugimo istorija – nuo atėjusios iš Delfų pranašystės, kad Tėbus apėmęs maras baigsis, kai bus surastas buvusio karaliaus Lajo žudikas. iki Oidipas supranta, kas yra žudikas, ir įvyksta herojaus katastrofa.
Antrosios dalies veiksmas vyksta praėjus maždaug porai metų, kai Oidipas uždarytas rūsyje, jo sūnūs bjauriai su juo elgiasi, įžeidinėja ir Oidipas juos prakeikia: „Jus pražudys kova dėl turtų ir valdžios.“
Antroji dalis – Oidipo sūnų neapykantos ir kovos dėl sosto istorija. Mite tas epizodas žinomas „Septyneto prieš Tėbus“ (t. y. septynių tautų karo prieš Tėbus) vardu. Polineikas, vienas iš brolių, atveda priešų kariuomenę prieš savo miestą, prieš savo brolį ir apsupa Tėbus.
Įterpus tarp Sofoklio kūrinių Euripido „Foinikiečių“ ir Aischilo „Septyneto prieš Tėbus“ epizodus, pasikeitė kelių personažų likimas. Sofoklio tragedijoje Oidipas išsiduria akis, uždaromas rūsyje, jo žmona Jokastė, supratusi, kas atsitiko, nusižudo ir tragedija baigiasi.
Euripido „Foinikietėse“ Oidipas grįžta, Jokastė lieka gyva ir mėgina sutaikyti sūnus, išvengti karo ir nusižudo tik broliams dvikovoje nudūrus vienam kitą.
Lieka jų sesuo Antigonė, kuri šaukia savo tėvą: „Išlįsk, prakeiktas prakeikėjau, vaiduokli, požemio svety...“ Antigonė su Oidipu aprauda savo brolius ir sūnus, motiną ir žmoną, Oidipas ištremiamas.
Trečiojoje dalyje Kreontas, visada buvęs antrasis trečiasis politikas, staiga perima sostą ir uždraudžia laidoti vadinamąjį išdaviką Polineiką. Antigonė negali su tuo susitaikyti, palaidoja brolį ir už tai nuteisiama mirčiai – uždaroma uoloje, uždaroma gyva kape. Kreontas savo tragiškos klaidos ištaisyti nebespėja ir patiria katastrofą.
