Lrytas.lt skaitytojams siūlome pažvelgti į šiandien vienu skandalingiausių politikų tapusio E.Masiulio mintis 2000-aisiais.
Jau tada ryškiu, šauniu, itin šiltu ir nuoširdžiu pasirodęs jaunasis politikas buvo atviras – pokalbio metu prisipažino sulaužęs vieną priesaiką. Vaikystėje, būdamas septynerių metų, Eligijus su vyresniaisiais savo draugais paslapčia ėmė rūkyti. Kai vaikai buvo pagauti ir sugėdinti, E.Masiulis su savo bendražygiais ošiančių medžių paunksmėje iškilmingai pasižadėjo nerūkyti visą gyvenimą.
„Tai štai, tos priesaikos nepavyksta laikytis“, – rūkydamas vos ne vieną cigaretę po kitos prisipažino naujasis Seimo narys.
Neslėpė, kad pradėjus plaukti pirmosioms žinioms, kad Klaipėdos Marių rinkimuose jis laimi ryškia persvara, labai apsidžiaugė, bet greitai ir šiek tiek nusiminė – juk teks keisti gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą.
Klaipėdoje Eligijui teko palikti ir savo žmoną Ievą, nes ši norėjo baigti magistro studijas bei įsitvirtinti neseniai gautame darbe. Ieva yra archeologė.
„Gyvensiu vienatvėje“, – tuomet šmaikštavo Eligijus.
Tuomet jis ilgai negalėjo net sau vienareikšmiškai atsakyti, „koks velnias jį nešė į tą galerą?“ – į Seimo rinkimus. Politika į užpakalį draugiškai spyrė Eligijui dar būnant paaugliu.
„Sąjūdžio metais politikos buvo daug ir visur – televizijoje, radijuje ir net šaldytuve. Kaip šaldytuve? Jame nebuvo dešros, tačiau ant jo durelių būtinai kabodavo Sąjūdžio simbolika puoštas kalendorius“, – šmaikščiai aiškino klaipėdietis.
Visuomenine veikla jis aktyviai užsiėmė pradėjęs graužti politikos mokslus Klaipėdos universitete. Energingas jaunuolis vadovavo studentų sąjungai, o būdamas 22 metų buvo išrinktas Klaipėdos miesto tarybos nariu, vadovavo švietimo, kultūros ir sporto komitetui.
Dar su nenudžiūvusiu pienu ant lūpų Eligijus tapo uostamiesčio mero Eugenijaus Gentvilo patarėju.
Gal už Eligijaus nugaros kas nors ir bambėjo, ką gali patarti toks jaunas vaikėzas miesto merui, tačiau niekas tiesiai to jaunajam politikui nesakė.
Kaip Eligijus jautėsi tarp kur kas vyresnių savo kolegų?
„Aš niekuomet nesekiau autoritetais, niekada nepripažinau jokios hierarchijos. Mane galima paveikti tik argumentais“, – tikino jauniausias išrinktas šalies parlamentaras.
Nejaukiai jis jautėsi tik pirmąjį kartą vesdamas švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį.
„Susirinko mokslo daktarai, profesoriai. Pradžioje lyg ir nesmagiai jaučiausi, bet, pradėjus spręsti problemas, nemalonūs pojūčiai išnyko“, – prisiminė jis.
Tad ir pradėjus parlamentinį darbą jo nekamuos nevisavertiškumo kompleksai.
Vis dėlto, ar nėra buvę, kad politikas nusišnekėtų?
„Tai aišku, – nė nemanė gražiai save pateikti E.Masiulis. – Tačiau tai būdavo smulkmenose. Iki šiol nėra dar tekę graužtis dėl kokių nors savo idėjų ar minčių. Be to, mano liežuvis mala taip, kad ir suklydęs moka padėtį ištaisyti.“
Jauniausias išrinktas Seimo narys tvirtą nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais turėjo nuo pat mažens. Į ją turėdavo atsižvelgti ir pedagogė mama. Supratęs, kad vaikų darželio režimas gali varginti jo trapią sielą, Eligijus kategoriškai atsisakė jį lankyti.
Taigi mažasis Masiulis laiką leisdavo namie ir varlinėdavo po kiemą. Kad būtų smagiau, iš timpos pašaudydavo į paukščius, meistraudavo pelėms spąstus.
Vakarais Eligijus tėvams ir giminėms rengdavo savo fantazijų vakarus. Jis nedainuodavo ir nedeklamuodavo, tik neužsičiaupdamas pasakodavo visokias išgalvotas istorijas.
Nelabai jas pamena. Tik vieną savo troškimą įsiminė: užaugęs E.Masiulis ketino tapti kačių ir šunų valgyklos direktoriumi.
Vis dėlto kartą Eligijų tėvams teko bausti.
„Jie tai padarė gana originaliai. Viename kambaryje stovėjo nauji, dar neišpakuoti baldai. Aš tarp jų buvau įsirengęs „bazę“, kurioje užsidegdavau žvakę. Kartą ši, atrodo, nugriuvo ir baldai užsiliepsnojo. Išsigandęs aš pasislėpiau, o gaisrą kambaryje užgesino močiutė. Po to tėvai paėmė iš manęs sutaupytus du šimtus rublių, pridėjo savų ir nupirko naujus baldus“, – pasakojo E.Masiulis.
Vaiko santaupos nebuvo skirtos konkrečiam daiktui. Eligijui tiesiog patiko taupyti, o kai išmoko skaičiuoti, vienu iš malonumų buvo tapęs dažnas pinigų perskaičiavimas.
Beje, tėvą Eligijus matydavo nedažnai, nes jis plaukiojo jūromis.
„Jo nebuvo, kai aš gimiau, kai vedžiau ir kai buvau išrinktas Seimo nariu. Žodžiu – per pačius svarbiausius mano gyvenimo įvykius. Tačiau dėl to nesisieloju, pripratau, mes labai dažnai bendraujame telefonu“, – pasakojo politikas.
Mokykloje Eligijus aktyviai dalyvaudavo visokiuose konkursuose. Mokytojai dažnai pro pirštus žiūrėdavo į Eligijaus stropumą, nes jis ir mokėsi labai gerai.
„Chemijos mokytoja atleisdavo nuo laboratorinių darbų. Sakydavo: „Tu vis tiek būsi kultūros ministru“, – neslėpė jaunasis parlamentaras.
Studijuodamas Klaipėdos universitete Eligijus sutiko savo būsimąją žmoną. Pusantrų metų vienas į kitą pasižiūrėdavo iš tolo. Tik vėliau jie pradėjo artimai draugauti.
Eligijus su Ieva atžalų neskubėjo lauktis – abu turėjo didelių neatidėliotinų reikalų. Šiuo metu pora augina sūnų Vilių ir dukrą Elzę.
Eligijus tikino namie darbų į vyriškus ir moteriškus nedalijąs: „Kas turi tą dieną daugiau sveikatos, tas ir kuičiasi namuose.“
Jis nesibodi plauti indų, skusti bulvių, tačiau nereikia tikėtis, kad Eligijus gali pagaminti ką nors prašmatnesnio nei kiaušinienė.
„Nesiseka man ką nors sudėtingesnio ir skanesnio pagaminti. Vis ko nors per daug pridedu arba per mažai“, – pasiskundė vyras.
Namuose jis yra uždraudęs tik kepti stintas – mat negali pakęsti jų kvapo. Taip pat niekada Ieva jo negalėtų pamaitinti manų koše ar ryžiais – Eligijus šių patiekalų nemėgsta.
Juodu nesutaria tik dėl vieno dalyko: žmona nori namie laikyti kokias nors žuvytes ar paukščiukus, o Eligijaus tokia smulkmė netenkina: jis nori šuns.
Kaip draugai vertina E.Masiulio politinę karjerą? Eligijus turi labai nedaug itin artimų draugų. Kur kas daugiau – gerų pažįstamų.
Ir su vienais, ir su kitais Eligijus mėgsta pasilinksminti. Ar būna taip, kad po to kankintų sąžinė?
„Kartais kamuoja moralinės pagirios, svarstau, kad galbūt nereikėjo važiuoti pratęsti kokio nors vakarėlio. Tačiau niekada nebuvau nusižengęs savo moralės principams“, – atvirai dėstė Seimo narys.
Beje, Eligijus sukluso, kai suprato, kad pastaruoju metu pamėgo laisvalaikį leisti gamtoje: „Gal jau pradėjau senti?“ Dažnai net jokių šašlykų nekepa, tyso žolėje ir tiek.
Poilsio jam reikia, nes kartais jaunasis politikas itin „nusikala“. Tuomet stengiasi gerai išsimiegoti. Tačiau ir sapną nutraukia naktiniai skambučiai su sveikam protui nesuvokiamais pasiūlymais: „Alio, alio, žinau būdą, kaip pagerinti Rusijos ekonomiką... Būtinai perduokit Paksui ir Putinui.“
Kartais klaipėdietis į rankas paima meškerę. Aistringu mėgėju savęs nelaiko, mat jam smagiausia žvejoti, kai kimba. Be to, klaikiai tingi raišioti nutrūkusius kabliukus ar valą, nes yra „baisiai nezgrabnas“ ir savo stambiais pirštais sunkiai sugrabalioja smulkius daiktus.
Savo nerangumo Eligijus gėdydavosi pirmųjų oficialių pietų ir priėmimų metu. Vis ką nors užkliudydavo ir išversdavo. Bet ilgainiui liovėsi jaudintis – juk visa tai žmogiška.
Ko jaunasis politikas tikrai nedarys dirbdamas Seime?
„Nesižvalgysiu į praeitį. Be to, nežadu atsisakyti lankymosi kavinėse ir baruose. Man nesvetima viskas, kas žmogiška“, – tvirtai dėstė Eligijus.
Seimo narys jau buvo išvadintas ir kiaule, besibraunančia prie lovio. Itin daug visokių nuomonių jam teko išgirsti priešrinkiminės kampanijos metu.
„Aišku, kad tokie vertinimai mane žeidžia, dar nesu toks storakailis, kad nieko nejausčiau. Su žmogumi į diskusijas leidžiuosi tuomet, jei matau, kad jis tam nusiteikęs. O jei nori tik išsiplūsti – prašau“, – dėstė E.Masiulis.
