Prabėgo beveik treji draugystės metai, kupini ir gražių dalykų, ir momentų, kai skaudokai būdavo aiškinamasi dėl santykių.
„Aš – padraika, turiu daugybę draugų, man norisi su visais bendrauti, eiti, džiaugtis, ką nors veikti, o Michaelui reikėjo moters, kuri visuomet būtų šalia, namie. Nuskrendu pas jį, dieną kitą smagu, o paskui aš jau pasiilgstu namų. Kraustytis į Angliją neketinau – ką ten veiksiu. Ką svetimoje šalyje daryti tam vyrui? Supratau, kad žlugdau žmogaus gyvenimą, todėl nusprendžiau bendravimo nebetęsti“, – sakė R.Vanagaitė.
Ji su lėktuvų inžinieriumi ir buriavimo instruktoriumi susipažino internetu – interviu apie tai su Rūta įkvėpė daugybę šalies moterų. Tačiau R.Vanagaitė ir šiandien ragina dairytis artimos sielos, anksti savęs nenurašyti.
„Tačiau reikia žinoti, ko nori. Mano klaida buvo ta, kad aš norėjau tik draugauti, o Michaelas – žmogaus šalia kasdien. Mudu dažnai vienas pas kitą skraidydavom, bet vyrui to neužtenka“, – sakė R.Vanagaitė.
Toliau ieškoti pažinčių ar draugų ji neketina, tačiau ūpo nepraranda.
„Niekada nežinai, kas tavęs laukia už kampo, – šyptelėjo ji. – Gal ką nors sutiksiu, o gal nesutiksiu nieko, manau, savo meilės taurę per gyvenimą jau esu išgėrusi. Gal iš tiesų teisios draugės, sakančios, kad kai sulauksiu anūkų – jokio vyro man nebereikės“.
Šiuo metu ji rašo knygą darbiniu pavadinimu „Kaip suprasti vyrus“. Ne, nieko blogo apie juos knygoje nebus. Ir šiandien Rūta įsitikinusi, kad jiems sunkiau gyventi nei moterims, lengvumo suteikia nebent šalia esanti moteris, kuri supranta ir moka gydyti jo žaizdas.
Išsamų interviu su R.Vanagaite skaitykite antradienį – birželio 28 d. – žurnale „Stilius“.
