„Pirmadienio pamąstymai, kuriuos norėtųsi pradėti patarimu: būkim paprastesni, ką...
Nesuvokiu ir, manau, nesuvoksiu, kodėl mumyse tiek daug negatyvumo, priešiškumo vienas kitam ir nemeilės savo šaliai, tautiečiams. Dauguma viešojoje erdvėje GARSIAI reiškia nepažįstantys nė vieno Lietuvoje vienaip ar kitaip garsesnio žmogaus, nors netyčia komentuodami išsiduoda žinantys kiekvieną to „žvaigždūno“ pirstelėjimą.
Kiekvienas jaučiasi TURINTIS TEISĘ išvadinti žmogų baisiu, tragedija, stora kiaule, atsilupėliu, debilu ir t.t. Nors pats slepiasi po žibutės atvaizdu profilio nuotraukoje, o kas yra savikritika, susilaikymas, objektyvi nuomonė – neperskaitė nė vienoje knygoje ar straipsnyje, nes kam skaityti, kam save šviesti, gi savose sultyse geriau virti iki surūgimo.
Taip pat nė vienas gi nežiūri lietuviškos televizijos, juk jiems AKYS IŠDEGTI gali. Keista tik, kaip eilės pas okulistus nepadidėja ir akinių pardavimas neišauga.
O tokias laidas kaip „TV pagalba“ gi išvis žiūrėti GĖDA, juk ten vieni kaimiečiai ir alkoholikai, tačiau kažkaip netyčia ima aiškėti, jog žinote kone kiekvieno siužeto niuansus, nes būkime neturtingi, bet teisingi: visi tie jūsų išvadinti kaimiečiai ir alkoholikai yra jūsų kaimynai, draugai, tėvai ir artimieji. Arba būsimi gyvenimo pakeleiviai.
Neapsieinama ir be pavydo jausmo bei svetimų pinigų skaičiavimo, juk kone kiekvienam kito atliekamas darbas yra nieko vertas, per lengvas, bet KODĖL TAIP?! Geriau apmokamas. Realybė tokia: dangus dar neprakiuro ir eurais nė vienam nepalijo.
Elementarią pagalbą suorganizuoti kitam žmogui kainuoja štai ką: daug darbo ir asmeninio laiko, nervų, prireikia ir logistinių žinių, mokėjimo organizuoti. Tačiau jums tai juokų dainelės, gi kam braidyt po šūdą ir dėl svetimo stengtis, kai galima pagulėt, papykt ant pasaulio ir pavemti komentuojant.
Kitaip tariant, mielieji, nenorėkite būti geresni už kitus, o tada ir gėda neaplankys, ir akys neišdegs.
Kaip viena moteris neseniai pasakė (rusiakalbė): atsimynkite, lazda turi du kotai! Būkim paprastesni, ką“,- socialiniame tinkle rašė Sandra Žutautienė.
