„Ji sunkiai sirgo. 85-eri metai vis gi... Tai buvo mylimiausia mano močiutė. Jau neturiu nei senelių, nei močiučių. Aš ją, o ji mane labai mylėjo“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Ištvanas.
I.Kviko balse – didelis liūdesys. Apie močiutę jis atsiliepia tik gražiausiais žodžiais. Ji palaidota Vilniuje.
„Ji buvo fantastiška. Man ji nieko negailėjo. Mama ketverius metus neturėjo vaikų, o aš buvau labai laukiamas anūkas. Kai gimiau, močiutė vis sakydavo, kad aš jai ne anūkas, o sūnus. Tėvai tuomet daug dirbo, o ji mane labai prižiūrėjo, kartu daug keliavome. Močiutė buvo labai graži...“ – sakė I.Kvikas.
