Virgilijus Noreika – garsiojo lietuvių dainininko Kipro Petrausko mokinys jau daugelį metų yra ryškiausia Lietuvos operos žvaigždė. Jis – pirmasis lietuvis, po Antrojo pasaulinio karo išvykęs į stažuotę Milano teatre „La Scala“, kur dainavo šešiose operose.
„Kuomet aš buvau operos ir baleto teatro meno vadovas šešiolika su puse metų, buvau nužiūrėjęs šią salę, kurioje norėjau padaryti mažąją teatro salę. Tuo metu vyko pasiruošimas operos ir baleto teatro akustinei rekonstrukcijai.
Deja, reikiamu metu neturėjau tiek investicijų, kad galėčiau salę perimti iš tuo metu ten įsikūrusios Lietuvos TSR lengvosios pramonės ministerijos. Teatras ir dabar neturi repeticijų salės, o ši kamerinė Vaidilos teatro erdvė puikiai tiko spektaklių repeticijoms.
Atsakydamas į klausimą, ar esu čia dainavęs, tai prisipažinsiu, kad neteko. Tačiau tokios nedidelės koncertinės salės, kuri kovotų už kažkokias tradicijas, visgi Lietuvoje nėra. Todėl, mano manymu, tai tikrai protingas noras paversti šią erdvę klasikinės muzikos namais.“, – dar prieš koncertą sakė Virgilijus. Visą interviu galite rasto čia.
Beveik visas šio solisto kūrybinis gyvenimas susijęs su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru: čia V. Noreika sukūrė dešimtis vaidmenų, šešiolika metų (1975–1991) buvo teatro direktorius ir meno vadovas, o nuo 2003-ųjų vadovauja šio teatro Operos studijai. Vien Lietuvoje V. Noreika išugdė daugiau kaip dešimt puikių dainininkų.
Be to, pedagoginį darbą jis dirba Taline kaip kviestinis Estijos muzikos akademijos profesorius. Ši aukštoji mokykla 2009 metais V. Noreikai įteikė Garbės daktaro regalijas.
Jis yra dainavęs daugelyje pasaulio scenų: nuo Maskvos didžiojo teatro ir Paryžiaus „Grand Opera“ iki Buenos Airių „Teatro Colon“ ir Čikagos lietuvių operos. Jis atliko pagrindines partijas populiariausiose operose: „Karmen“, „Liučija di Lamermur“, „Eugenijus Oneginas“, „Otelas“, „Meilės eliksyras“, „Toska“, „Bohema“, „Traviata“, „Rigoletas“, „Manon Lesko“ ir daugelyje kitų.
Be to, solistas buvo kviečiamas į daugelio lietuvių kompozitorių (Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo ir kt.) operų pastatymus. Neeilinio talento tenoras yra surengęs daugiau kaip 700 solinių koncertų, dainavo solo partijas G. Verdi „Requiem“ ir L. van Bethoveno Devintojoje simfonijoje. Gastroliavo keliose dešimtyse užsienio šalių – nuo Lenkijos iki Peru.
Vien Lietuvoje maestro yra pelnęs vienuolika garbės vardų ir kitų aukščiausio lygio įvertinimų. Be to, jis yra Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės pilietis, Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I laipsnio ordino Riterio kryžiaus ir Estijos „Baltosios žvaigždės“ II-ojo laipsnio ordino kavalierius.
Denis Bessmertnyj – Rusijos Toljačio mieste gimęs ir užaugęs baritonas Denis Bessmertnyj, prieš 2015 metais tapdamas maestro Virgilijaus Noreikos studentu, baigė muzikos mokyklą gimtajame mieste ir Gnesinų muzikos akademiją Maskvoje. Čia 2013–2015 metais jis dalyvavo Operos studijos veikloje, dainavo W. A. Mozarto „Figaro vedybų“ (Grafas Almaviva) ir P. Čaikovskio „Pikų damos (Jeleckis) pastatymuose.
Studijuodamas Rusijoje jis tapo vokalistų konkursų Samaroje, Maskvoje, Sankt Peterburge ir Lonige (Italija) laureatu. 2015 metų vasarą dalyvavo festivalio „Oper Oder-Spree“ organizuotuose vokalo kursuose Vokietijoje. Pastaraisiais metais dainininkas reguliariai kviečiamas į operų pastatymus Rusijoje ir kitose šalyse, rengia kamerinės muzikos koncertus.
Juozas Janužas – baigęs muzikos studijas Šiaulių universitete, pernai Juozas Janužas (g. 1992) tapo maestro Virgilijaus Noreikos studentu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Per pastaruosius kelerius metus jaunasis solistas surengė dešimtis koncertų įvairiose Lietuvos scenose, laimėjo laureato diplomus ir prizines vietas keliuose tarptautiniuose konkursuose.
Su kameriniu ansambliu „Ars vivo“ parengtos J. Janužo koncertinės programos buvo pristatytos įvairių Lietuvos miestų publikai. Be to, solistas yra koncertavęs su chorais, orkestrais ir kitais solistais, 2015 metais dainavo istoriografinų koncertų cikle „Lietuva XVI–XIX amžių Europoje“.
