Šventinį ketvirtadienio rytą sostinėje, Senojo arsenalo kieme jie su dar dideliu būriu naujųjų šaulių davė priesaiką Tėvynei ir tapo Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šauliais. Kaip jie sako, priimti tokį rimtą sprendimą juos paskatino noras žinoti, kaip reikėtų gintis. Žinomi vyrai įsitikinę, kad vienaip ar kitaip prie šalies gynybos gali prisidėti visi piliečiai.
Tiesa, priesaikos ceremonijoje būtent E.Jakilaičiui buvo patikėta visiems garsiai perskaityti šaulio priesaiką.
Turi šaudymo patirties
„Tokią mintį turėjau visą laiką. Pagalvojau, būtų nuobodu per karą nežinoti, ką veikti. Man atrodo, kad geriausia yra žinoti, ką veikti, kur eiti ir ką daryti. Nors Lietuvos šaulių sąjunga yra visuomeninė sukarinta organizacija, bet čia galima rasti veiklos, kuri būtų naudinga ir tokiu atveju, kokio mes visi, nei sau, nei Lietuvai nelinkėtume“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Jakilaitis.
Jo įsitikinimu, jeigu vieną dieną išauštų karas, geriau žinoti ir būti pasiruošus nei blaškytis erdvėje.
„Turiu nemažai bičiulių, kurie yra šauliai ir jau turi įvairių patirčių: vieni įgyvendina socialinius projektus, kiti labai rimtai ruošiasi koviniuose būriuose, dalyvauja pratybose. Kartu su būriu bendraminčių sugalvojome kartu jungtis ir Vilniaus rinktinėje bandysime sukurti savo bičiulių skyrių. Gavojame, kad mūsų skyrius bus šaulių, kurie ir šaudo, ruošiasi. Tik taip viską įsivaizduojame“, – entuziazmo nestokojo žurnalistas, o dabar jau tik ką prisiekęs šaulys.
Vyras nesnaudžia: jau lanko kursus, kad gautų leidimą įsigyti savo ginklą, neseniai praėjo tam reikalingą sveikatos patikrinimą. O šaudyti, pasirodo, jam tikrai nėra naujiena.
„Nemėgstu pauzių, tai man nelabai būdinga. Jeigu darau, iškart darau ir visus darbus iki galo. Beje, šaudau ne taip ir prastai – vaikystėje lankiau penkiakovę. Dar pradinėse klasėse pradėjau nuo mažakalibrio šautuvo... Nėra man tai naujiena. Pastaruoju metu taip supuolė, kad dirbant projekto „Nematoma Lietuvos istorija“ prodiuseriumi, teko atsidurti šaudykloje ir nemažai pašaudyti iš pistoletų, autmatinių ir pusautomatinių ginklų“, – pasakojo E.Jakilaitis.
Šaulys be šautuvo – ne šaulys – tokios griežtos nuomonės laikosi jis.
Po tokio svarbaus žingsnio E.Jakilaitis nė neketino eiti ilsėtis. Kasmet su šeima garsus žurnalistas tęsia prieš daugybę metų pradėtas tradicijas.
„Jau 16 ar 18 metų kasmet su draugais, su šeimomis einame pietauti prie didelio stalo. Šios tradicijos iniciatorius – Jogaila Morkūnas. Vasario 16-oji man pirmiausia asocijuojasi su tradicija švęsti tėvynės gimimo dieną. Buvo laikas, kai būdavo valstybės renginiai, keletą metų su šeima ėjome į koncertus į Filharmoniją, tačiau šiemet praleisime – eisime į filmo „Emilija“ premjerą. Nepraleisime ir vėliavos pakėlimo ceremonijos Lukiškių aikštėje“, – džiaugėsi E.Jakilaitis.
Pratybų iššūkio nebijo
Šauliu tapęs buvęs Olimpinis čempionas, disko metikas, o dabar ir Seimo narys Virgilijus Alekna entuziazmo taip pat nestokoja. Bet neslepia, kad susimąstyti apie tapimą šauliu jį privertė ne tokia linksma situacija.
„Ypač paskutiniai įvykiai ir geopolitinė situacija daugelį privertė į šalies gynybą pažvelgti kitomis akimis. Ne išimtis ir aš. Kiekvienas Lietuvos patriotas ne tik vyras, bet ir moteris, turėtų žinoti savo vietą kilus pavojui valstybei. Tos idėjos vedamas nusprendžiau įsilieti į šaulių gretas, prisidėti prie šios veiklos populiarinimo – kad vis daugiau žmonių įsilietų į veiklą, kuria įsivaizduoja gali prisidėti prie mūsų šalies gynybos“, – dėstė V.Alekna.
Jau nemažai politiką supančių žmonių dalyvauja LŠS veikloje. Jis džiaugiasi, kad net Seime yra sudaryta seimūnų šaulių grupė.
„Noras ir ryžtas yra didelis, todėl jau buvau pasiruošęs prisiekti savo valstybei“, – tikino vyras.
Galimų iššūkių ir būsimų pratybų buvęs sportininkas nesibaimina ir ketina dalyvauti įvairiose taktinėse veiklose.
„Su tuo esu susidūręs ir ankstesnėje tarnyboje. 17 metų buvau vadovybės apsaugos pareigūnas. Daug ką žinau, daug ką moku – tekdavo ir tada po miškus palakstyti. Manau, tai nėra nieko sunkaus. Ypač šiuolaikiškam jaunuoliui ar jaunuolei turėtų būti malonumas išvažiuoti iš miesto ir pabūti ne tokiomis geromis sąlygomis kaip mieste“, – mano jis.
V.Alekna teigia, kad priesaika tokią simbolinę dieną, Vasario 16-ąją neša tik dar didesnę atsakomybę, o šį įvykį jis prisimins visą gyvenimą.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad kasmet mažėja jaunimo, nesuprantančio pareigos valstybei.
„Jaunimas pradeda teigiamai vertinti, kad iškilus grėsmei, prasidėjus kariniams veiksmams, tai paliestų kiekvieną žmogų. Jei tuo esi susidūręs taikos metu, karo metu turėsi pranašumą. Veikla sukarintoje organizacijoje padeda pasiruošti gyvenimo iššūkiams, kurie gali nutikti“, – portalui kalbėjo V.Alekna.
