Dabar Agneta puikiai žino, kaip kovoti su mažąjį Jokūbą kankinančiu atopiniu dermatitu, ir gali patarti mamoms, kurių vaikai taip pat kenčia nuo šios ligos.
Agneta ir Linas Kleizai apie sūnaus Jokūbo ligą sužinojo, kai jam buvo vos keturi mėnesiai. „Jam atsirado sausų dėmelių ant rankų ir kojų, ypač lenkimo vietose, ir jos pradėjo plisti po visą kūna. Tuomet mano pažįstama gydytoja dermatologė konstatavo, kad tai – atopinis dermatitas“, – atvirą interviu pradėjo A.Kleizienė.
– Kaip reagavote į tokią diagnozę?
– Iš pradžių pagalvojome: kaip taip gali būti? Juk vaikas sveikas, valgo mamos pieną, todėl tokia žinia visiškai šokiravo, kai iš niekur nieko atsirado dermatitas. Jam viskas prasidėjo dar iki pradedant valgyti kitą maistą nei mamos pienas, todėl atlikome įvairiausius kraujo tyrimus, alerginius testus, tačiau jie kokios nors konkrečios alergijos neparodė, bet visuomet elementarus kraujo tyrimas rodydavo kokią nors alerginę reakciją. Mažiems vaikams tai itin sunku nustatyti.
– Kaip viskas pasikeitė Jokūbui pradėjus valgyti maistą?
– Prasidėjo toks bangavimas – tai geriau, tai blogiau ir taip tęsėsi iki tol, kol gydytoja išėmė iš dietos kviečius ir maisto produktus. Aišku, vėliau alergija pasireiškė ir valgant kitokius produktus, pavyzdžiui, ir dabar – suvalgė omleto su pomidorais ir kitą dieną atsirado dėmelių ant pilvo, tad sunku suprasti, kuris produktas tai lėmė. Jis kasosi, jam viską niežti. Būna, kad ir mieste pamatau vaikų, turinčių tokią pat problemą, pavyzdžiui, tuos, ant kurių veido yra raudonų dėmelių. Akivaizdu, kad tai alergija karvės baltymui ir atsiranda nuo įvairiausių jogurtukų, pienuko ar varškytės. Aišku, niekada nežinai, į ką gali sureaguoti ir kaip tai įvyks. Kartais būna labai staigių reakcijų, pavyzdžiui, jeigu Jokūbas suvalgo burokėlių, jo žandai iš karto užsidega, įvyksta žaibinė reakcija, o kartais tai gali pasireikšti ir po kelių dienų.
– Kokie buvo geriausi gydymo sprendimai?
– Dažniausiai atopikai turi jautrų žarnyną, dėl maisto kyla alergija, todėl reikėjo ieškoti sprendimų. Atradome probiotikus, kurių tyrimai buvo atlikti Velse su autistais, ir paaiškėjo, kad nuo jų pagerėja žarnyno veikla. Jokūbas visada gauna probiotikų ir vitamino D, nes čia iš saulės tiek negausi.
– Ar Lietuvoje lengva rasti tų gydymo priemonių?
– Gerų probiotikų man lengva rasti, nes aš juos turiu, o anksčiau veždavausi iš Londono. Dabar ir kiti pas mus gali įsigyti probiotikų, kurie yra skirti būtent mažiems vaikams. Jokūbo liga ir buvo vienas motyvų pradėti savo verslą, atidaryti jaunystės, grožio ir sveikatos namus. Nusprendžiau atvežti gerų probiotikų į Lietuvą, nes yra ir daugiau šeimų, kurias kamuoja tokia problema, kartu padėti ir kitiems sveikatą puoselėjantiems bei kokybiškų papildų pageidaujantiems žmonėms. Sveikatos namuose galima rasti įvairiausių grožio, jaunystės ir sveikatos puoselėjimo priemonių, skirtų odos priežiūrai, potrauminiam gydymui, kovai su prostatos ligomis ir daugelį kitų produktų.
– Ar Jokūbas supranta, kad daug ko negali valgyti?
– Jam dabar metai ir dešimt mėnesių, jis nesupranta, kodėl mes negalime jam duoti valgyti to, ko jis nori, jam skauda širdį, jis gailiai prašo to maisto, o kai negauna – išgyvena, patiria stresą, pradeda verkti. Jis nesupranta, kodėl mes turime slėpti tam tikrus produktus. Bet jeigu kas nors valgo picą, pavyzdžiui, atėję svečiai, vis tiek turime duoti kažkiek paragauti, nes kitaip verkia, nervinasi. Maisto jam pasiūla labai ribota.
– Ar jūs su Linu taip pat pakeitėte savo mitybos įpročius?
– Kai kepu blynus, naudoju miltus be glitimo, kokosų pieną, taip ir patys šeimoje pradėjome vartoti kitokius produktus, nes kitaip būtų neįmanoma... Juk jis pamato ir nori. Dabar lyg ir pomidorams pasireiškė alergija, tai jau tenka slėpti. Dar yra daug neišbandytų produktų ir nežinai, kada gali išlįsti alergija jiems. Pagrindinės priežastys – maistas ir nepakankamas vitamino D kiekis, todėl Jokūbo dietą sudaro šviežia mėsa, daug daržovių, probiotikai, žolelių arbatos ar vanduo. Turime nuolat puoselėti žarnyną.
– Ką rekomenduotumėte mamoms, kurios susiduria su ta pačia problema?
– Apskritai siūlyčiau susimąstyti apie karvės baltymus, nes veršelis skiriasi nuo vaiko. Toks pienas ir tie produktai, kurie yra parduotuvėje, yra stipriai pakeisti, pasaldinti, todėl vaikui sunku tai suvirškinti. Kitas dalykas – reikia rašyti dienoraštį, ką valgė, kada atsiranda kokia reakcija, atkreipti į tai dėmesį, jei kažkas atsirado, neleisti tam įsisenėti ir būtinai tepti kokiais nors emolientais ir prausti vaiką. Žandukus galima tepti ekologišku kokosų aliejumi patepti. Yra visokių būdų, svarbu, kad oda būtų pamaitinta. Svarbiausi dalykai – maudymas ir griežta dieta. Labai sunku nenuolaidžiauti, ne visada pavyksta, bet reikia pamiršti visokius saldžius sūrelius, jogurtukus ir kviečius – makaronus, duonytes bei sausainius, kurių apskritai vaikams nereikia, jie neturi jokio maistingumo. Svarbu ugdyti mitybos įpročius. Jokūbas valgo brokolius, kalafiorus, daug vaisių, jis prie to visada yra pratinamas, todėl ateityje jam didelio šoko neturėtų būti, kodėl jis maitinasi būtent taip.
