Koks buvo atvirais prisipažinimais vis stebinęs parlamentaras?
Prieš beveik ketverius metus Rokas Žilinskas ryžosi atvirai išpažinčiai. Vyras tuomet atvirai prisipažino, kad turi problemų dėl alkoholio.
Apie priklausomybė jis lrytas.lt pasakojo praėjus 10 mėnesių, kai nebegėrė. Kad yra alkoholikas, jis suprato, kai sumaišęs vaistus ir alkoholį vos nemirė.
„Išgėriau raminamųjų, paskui – ir alkoholio. Gydytojai važiavo manęs gelbėti. Greitoji išvežė į ligoninę, į reanimaciją. Ten mane ištiko koma. 10 dienų gulėjau ligoninėje“, – tuomet pasakojo Seimo narys.
Tai įvyko 2013-ųjų sausio 15 dieną. „Pripažinau, kad esu bejėgis prieš alkoholį, ir gyvenimas tapo nevaldomas. Pripažinti buvo būtina, jei norėjau sveikti“, – sakė R.Žilinskas.
Jis prieš nugrimzdamas į komą sukosi užburtame rate. Gėrė, kad nebūtų bloga. Išgėręs ir vėl norėdavo gerti. Kai būdavo bloga be alkoholio, vartodavo raminamuosius.
„Nuo abstinencijos kančios gelbėjausi raminamaisiais. Kai raminamieji nebepadėjo, užpyliau juos alkoholiu. Nuo to vos neužverčiau kojų“, – vaizdingų frazių nevengė pašnekovas.
Ligoninėje R.Žilinską „išvalė“, jam nebereikėjo gerti. Sustiprėjęs vėl ėmė lankytis anoniminių alkoholikų (AA) susitikimuose.
„Iki nelemtos sausio 15-os metus lankiausi anoniminių alkoholikų susibūrimuose, bet, matyt, nepripažinau tiesos – vis suklupdavau ir suklupdavau. Kai suklupau taip, kad dėjau galvą į asfaltą, pripažinti alkoholizmą buvo lengva – tai buvo akivaizdu“, – pasakojo R.Žilinskas.
AA susitikimuose vyrai ir moterys analizuoja save, nuolat atlieka viešas išpažintis, pasakoja, ką mąsto ir jaučia.
„Iš kitų žmonių pasakojimų kaip mozaiką dėliojuosi savo paties portretą – klaidas, paklydimus, baimes, nuogąstavimus, slaptus spąstus, vietas, kur galiu suklupti“, – kalbėjo Seimo narys.
Jį žavi, kad AA susitikimuose privaloma pripažinti, jog esi silpnas ir pažeidžiamas.
„Kasdien bendraudami labai retai sakome, kad esame menki, klastingi, manipuliatoriai, klystantys, o ten esi priverstas tai daryti. Taip iš savo gyvenimo šalinu puikybę. Puikybė mums ir trukdo sveikti“, – aiškino iš duobės kylantis politikas.
AA susirinkimus jis lankė kartą per savaitę.
Seimo nariui paprasta prisiminti, kiek laiko jis nebegeria – sausio 15-oji įsirėžė jo atmintyje „didelėmis juodomis raidėmis“. Kiekvieno mėnesio 15 diena žymi dar vieną mėnesį be alkoholio.
„Nesunku atsilaikyti. Kuo toliau, tuo lengviau“, – tuomet aiškino besigydantis parlamentaras.
Jis kasdien geria tabletę – medikamentą, kuris blokuoja fermento, skaidančio alkoholį, gamybą kepenyse. „Mano organizmas neskaido alkoholio. Jei aš dabar išgerčiau, atsidurčiau ligoninėje, reanimacijoje ir melsčiausi Dievui, kad greičiau mane pasiimtų“, – apie baisias kančias, kurias patyrė kiti šį medikamentą vartoję ir išgėrę žmonės, pasakojo R.Žilinskas.
Vyras dėl tablečių išmoko būti be alkoholio. „Kiekvieną rytą gerdamas tabletę pasiryžtu šiandien negerti. Linksminuosi, ilsiuosi, bendrauju be alkoholio. Dabar prisėdus su draugais kavinėje man nekyla mintis išgerti su visais. Užsisakau arbatos, sulčių – ko tuo metu norisi. Einu padūkt, bet neišgert. Imu pamiršti alkoholį“, – tikino Seimo narys.
Jis norėtų, kad jaunystėje nebūtų pradėjęs ir rūkyti. Vyras suskaičiavo, kad rūko jau 28 metus. „Tabakas taip radikaliai neprastina mano gyvenimo kokybės, tik kerta per kišenę ar pakosčiu truputį ir negaliu ilgesnių distancijų nubėgti. Bet nekelia staigios grėsmės gyvybei“, – aiškino pašnekovas.
Vyras negalėjo atsakyti, kada pradėjo nirti į alkoholizmo liūną. Sako, kad dažniau piktnaudžiauti alkoholiu jis ėmė baigęs mokyklą.
„Alkoholis yra kiekviename mūsų gyvenimo žingsnyje. Pradėję gerti tokiu pat metu, kaip aš, mano bičiuliai iki šiol linksminasi su alkoholiu ir nieko. O aš parklupau“, – sakė parlamentaras.
Papasakojo apie tėvo smurtą
Prieš keletą metų „Nuo... Iki...“ laidoje garsus žurnalistas ir politikas itin atvirai kalbėjo ne tik apie patirtas gyvenimo duobes dėl alkoholio, bet ir pirmą kartą viešai papasakojo apie patirtą jau mirusio tėvo smurtą ir visai nevaikiškus išgyvenimus, kai, būdamas vos penkerių, bandė apginti mamą nuo tėvo kumščių.
„Penkiametis bandydavau mamą apginti, gaudavau į nosį taip, kad tekdavo perskristi visą mūsų 100 kvadratų butą senamiestyje. Jis mane žiauriai bausdavo. Diržu, viela. Tie epizodai iš vaikystės yra labai, labai giliai įsirėžę mano atmintyje ir dabar man jau nebeskauda.
Vieną kartą tėvas į namus atnešė pasiskolintą labai gražiai įrištą maldaknygę. Man, vaikui, nesuprantančiam, kas yra Dievas, kas yra bažnyčia, kas toje maldaknygėje yra parašyta, labai magėjo ją parodyti močiutei ir aš nusivežiau ją į svečius. Ji paprašė pasilaikyti, pasiskaityti. Kai tėvas aptiko, kad namie nėra tos maldaknygės, aš buvau priluptas viela taip, kad man oda nuo kūno smuko.
Nemanau, kad tai mane suluošino kaip žmogų. Esu visiškai patenkintas savimi tokiu, koks aš užaugau, aš užaugau neblogas žmogus, dėl to aš jo nekaltinu“, – atvirame interviu prisipažino Rokas.
Neslėpė netradicinės orientacijos
Apie netradicinę savo lytinę orientaciją vilnietis R.Žilinskas prabilo prieš kone dešimtmetį ir tapo pirmuoju Seimo nariu, atvirai kalbėjusiu apie savo potraukį vyrams.
„Lietuvos rytui“ Rokas 2010-aisiais pasakojo, kad visos draugystės su moterimis buvusios tiktai platoniškos.
Buvusiam žurnalistui R.Žilinskui sunkiausia buvo sau prisipažinti, kad yra kitoks nei dauguma. Tik tuomet, kai nustojo apgaudinėti save, tapo lengviau. Apie savo homoseksualumą jis dabar kalba drąsiai.
„Maždaug prieš dešimt metų pajutau, kad neturiu sau meluoti. Manęs niekas apie tai neklausė, nespyrė prisipažinti. Buvo baisu pripažinti tai pačiam sau. Bet kai tai padariau, palengvėjo, - 2010-aisiais kalbėjo jis. - Lakmuso popierėlis buvo viena artima kolegė iš televizijos. Mes su kompanija dažnai važiuodavome į sodybą. Vieną pagiringą rytą aš pasisodinau ją ir papasakojau, kaip jaučiuosi.
Ji lengviau atsiduso: „Seniai laukiau, kada tu apie tai pasakysi“. Man labai palengvėjo, nes ji nenustebo, nepasmerkė ir nepuolė vertinti manęs kitaip nei iki tol. Aplinkinių reakcija leido susitaikyti su savimi. Tai buvo teisinga“.
Roko šeima į jo prisipažinimą sureagavo skaudžiai.
„Kai pirmą sykį pasakiau, kad to niekada nebus, motina nuleido negirdomis. Kai pasakiau antrą kartą, jai ištryško ašaros.
Tada ėmėme kalbėtis atvirai. Ji nustojo apgaudinėti save. Prieš mirtį su tuo susitaikė ir mano tėvas. O mano jaunesnioji sesuo vaikšto iškelta galva. Ji manęs tikrai nesigėdija“, - sakė R.Žilinskas.
