Per lietuvišką Padėkos dieną Vaida Skaisgirė užsiminė apie šeimos vertybes

Senovėje lietuvių švęsta Padėkos diena su burtais, orų spėjimu ir linkėjimais antradienio vakarą paminėta Kaune.

 Vaida Skaisgirė<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Vaida Skaisgirė<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Vaida Skaisgirė ir Arijanda Reinikytė.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Vaida Skaisgirė ir Arijanda Reinikytė.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Vaida Skaisgirė ir Arijanda Reinikytė.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Vaida Skaisgirė ir Arijanda Reinikytė.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
 Kaune paminėta lietuviškoji Padėkos diena.<br> G. Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Nov 21, 2017, 7:43 PM, atnaujinta Nov 21, 2017, 8:48 PM

Į senamiestyje esančio restorano „Bernelių užeiga“ menę susirinkę svečiai, tarp kurių buvo televizijos laidų vedėja Vaida Skaisgirė, vykdančioji prodiuserė Arijanda Reinikytė, aktoriai Jonas Gricius, Šarūnas Banevičius, šokėjas Tomas Slausgalvis, ragavo lietuviškus Padėkos dienos patiekalus, domėjosi tautiškomis tradicijomis ir net sužinojo, kaip per skrandį pritraukti sėkmę bei meilę, pataisyti santykius su uošve.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio etnologės Nijolės Marcinkevičienės teigimu, lietuviai, skirtingai nei amerikiečiai, kurie Padėkos dieną tradiciškai švenčia ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, šią derliaus dieną paminėdavo šiek tiek anksčiau – Švento Martyno dieną – lapkričio 11-ąją.

„Ant lietuvių stalo panašiu metu garuodavo kepta žąsis ar antis.  Pastaroji simbolizuodavo medžioklės sezono pradžią. Tuo tarpu žemaičiai  iš keptos žąsies spėdavo žiemos orus: jei žąsies kaulas iš pradžių  persišviečia baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o  pabaiga šilta, ir atvirkščiai“, – sakė etnologė.

Šiuo metu ūkininkai užbaigdavo paskutinius lauko darbus, įvertindavo derlių, paleisdavo bernus ir mergas, atsiskaitydavo su kerdžiumi ar kalviu. O derliaus užbaigimo šventę paminėdavo gausiu stalu, ant kurio būdavo 12 patiekalų. Tai reikšdavo padėką ir auką kiekvienam mėnesiui.

„Termino „padėkos diena“ Lietuvoje nebūdavo, tačiau žmonės intuityviai  švęsdavo derliaus nuėmimo ir užbaigimo šventę.  Apskritai šventinis  lietuvių stalas visada turėdavo simbolinę prasmę, netgi ritualus. 

Todėl atrasti sąsajų ir perteikti tam tikrus simbolius ant šiuolaikinio  vaišių stalo, mums buvo labai įdomus ir įtraukiantis iššūkis,“ – pasakojo restorano „Bernelių užeiga“ vadovė Jolanta Kubolienė.

Svarbiausiu Kaune surengtos šventės stalo akcentu tapo šiuolaikiškesnė  įprastos anties interpretacija: antienos pyragas su sūriu pagardinta  bulvių koše, skrudinta žąsų taukuose, keptos antienos salotos su  bulguro kruopomis, raugintų kopūstų sriuba su šonkauliais ir kiti  patiekalai, simbolizuojantys derliaus nuėmimo metą.

„Anksčiau žmonės tikėdavo, kad yra priklausomi nuo aukštųjų galių. Jie tarsi apsidrausdami sueidavo prie stalo ir dėkojo už tai, ką turi. Todėl lietuviškai dar tokios šventės būdavo vadinamos dėkavonėmis“ – pasakojo N.Marcinkevičienė. 

Kodėl ant stalo būdavo dedama antis? Etnologė į šį klausimą atsakė  viena seniausių lietuvių versijų apie pasaulio atsiradimą. Buvo sakoma,  kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška žąsis. Panorėjusi lesti,  nuskrido ieškoti maisto. Tuo tarpu užėjęs lietus, sudrėkinęs lizdą,  jame pasidariusi skylė, pro kurią kiaušinis iškritęs. Beskrisdamas  atsimušęs į debesį ir perskilęs į tris dalis. Iš trynio atsiradusi  žemė, iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus su žvaigždėmis. Todėl  žąsis buvo laikoma labai svarbiu lietuviams paukščiu.

Kasdieniniai valgiai ne tik teikė sotumą, darbingumą, bet ir dalyvavo  ritualuose, tapdami tam tikrais simboliais, įgydami magiškų galių, kaip  manyta, gebančių paveikti žmogaus, šeimos, ūkio likimą. Pavyzdžiui, jei  tekėti pasirengusios merginos valgys ragaišį, iškeptą su putino  uogomis, gali tikėtis gauti šaunų vyrą. Taip pat norėdamos kokį  jaunikaitį pavergti, jaunosios šeimininkės gamindavo saldžius blynus.

Garbingiausiai valstiečiai elgdavosi  su duona. Ne veltui apie duoną yra kilę daugybė prietarų ir pasakymų, pavyzdžiui, ištekėjusi mergina – kaip atriekta rėkė. Per krikštynas dėdavo vaiką prie duonos kepalo, kaip brangiausią turtą. O kai degdavo kluonas, liepdavo pirmiausiai ne bėgti, o pabučiuoti duoną, kad ir kluonas nesudegtų.

Senuosiuose šaltiniuose rašo, kad  9 amžiuje žmonės jau turėjo tvenkinius, kuriuose augimo žuvį, todėl tai būtinas akcentas ant padėkos stalo. Žuvis yra sveikatos simbolis, nes išgyvena šaltame vandenyje. Tuo tarpu žvynai simbolizuodavo pinigus, tad buvo tikima, kad valgant žuvį būsi turtingas.

Tuo tarpu norėdamas gerų santykių su uošviene, žentas turėdavo  pagaminti „macną“ troškinį iš kiaulienos ir daržovių.

Vakaro  viešnia V.Skaisgirė tikino, jog Padėkos dienos kol kas nešvenčia , tačiau lietuviška virtuvė jai pirmiausia asocijuojasi  su  šeimos tradicijomis, jos vertybėmis  ir, žinoma, šventėmis. 

„Manau, kad lietuviška virtuvė kinta, joje atsiranda vis naujų  patiekalų ir receptūrų, todėl mes visada su šeima pirmenybę tiekiame  lietuviškiems patiekalams,“ – sakė V.Skaisgirė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.