„Kur šaknys, ten širdis“, – sakė Daiva ir drąsiai antrino, jog panevėžiečiai be visų lietuviškų savybių turi dar vieną išskirtinę – kalbą, kuri yra neatsiejama šio miesto įvaizdžio, netgi mentaliteto dalis.
- Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?
- Aišku, ta ypatinga vieta – Panevėžys. 1998 metais vadinta Čikaga prie Nevėžio. Gražus miestas, gražus rajonas, regionas. Įdomūs žmonės. 1998 metais atvykau studijuoti ir gyventi į Vilnių.
- Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
- Atrodytų, smulkmena. Taip susiklostė, jog savo tėvelio netekau pakankamai anksti, būdama 5-erių. Ryškiausiais prisiminimas – pilnos šeimos, kai yra mama ir tėtis. Prisimenu, kuomet su tėčiu nuvažiavę į Anykščius, pas jo mamą, mano močiutę, skynėme rojaus obuoliukus, valgėme ir jais mėtėmės. Man buvo ketveri, bet tai puikiai prisimenu.
Nepamenu kai kurių dalykų mokykloje, bet šis vaikystės prisiminimas įstrigo kaip labai šiltas ir smagus, nes kartu buvo visa mano šeima.
- Kokia lietuviška šventė jums smagiausia?
– Kalėdos. Tai šilčiausia, smagiausia proga. Man tai yra šventė, kuomet visi – giminės, artimieji, draugai – susirenka prie stalo. O visos kitos šventės neturi didelės svarbos. Velykos – taip pat labai simboliškos.
- Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
- Labai sunku išskirti gražiausias Lietuvos vietas, nes man šiaip visa Lietuva yra labai gražus kraštas. Ypatingai dėl to, kad aš daug keliauju ir matau daugybę kitų šalių su sava gamta. Lietuva turi viską: jūrą, ežerus ir miškus, ir daug žalumos. Kampelių, kuriuose džiaugiasi ir akis, ir širdis, yra labai daug. Nida man gražus kraštas, Panevėžys taip pat yra daugybė gražių vietų, todėl negaliu išskirti vienos. Visa mūsų gimtinė graži.
- Geriausias Lietuvos miestas.
- Provokuojate (juokiasi). Liksiu prie šaknų – Panevėžys. Dėl to, kad ten gimiau – kur šaknys, ten širdis. Labai paprastai.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?
- Man visuomet yra įdomios moterų istorijos. Kai renkuosi knygas, žiūriu į didžių moterų istorijas. Barbora Radvilaitė man yra labai įdomi asmenybė, kurios gyvenimą norėčiau daugiau panagrinėti. Esu skaičiusi keletą straipsnių, tyrimų, kaip ji gyveno – tai buvo stipri asmenybė, daugiausia pasižymėjusių, išpopuliarėjusių Lietuvos moterų. Jos meilės istorija yra labai graži.
- Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti? Ko jos paklaustumėte?
- Norėčiau pakalbėti su Antanu Smetona, paklausti, kur yra Vasario 16-osios akto originalas. Būtų įdomu pakalbėti su kokiu nors lyderiu. Įdomu būtų pakalbėti su tą aktą pasirašiusiais signatarais – kokioje jie buvo situacijoje, kaip viskas vyko, ar buvo įtampa, kaip sprendė įvairias iškilusias problemas. Būtų smalsu sužinoti aplinkybes.
- Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina?
- Nieko naujo nepasakysiu, pirma į galvą šovusi mintis, savotiškas antrasis himnas – Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“. Ji susijusi su daugeliu dalykų Lietuvoje – su krepšiniu, patriotizmu. Ar moku dainos žodžius? Gal ir padainuočiau (juokiasi).
- Kokia mėgstamiausia jūsų lietuviška prekė?
– Labai skani lietuviška juoda duona, su kokiais nors grūdais. Turiu draugų emigrantų ir jie labiausiai pasiilgsta lietuviškos juodos duonos. Žinau, kad vežasi po 10 kepalų, juos šaldo, kad ilgam turėtų. Kai nuvyksti į kitas šalis, supranti, kad ten labai trūksta lietuviškos duonos.
- Skaniausias lietuviškas patiekalas?
- Šaltibarščiai. Kai netingiu pasigaminti – valgau ne tik vasarą. Nors, žinoma, tai – sezoninis patiekalas.
– Trys gražiausi lietuviški žodžiai?
- Reiktų pagalvoti... Man iš esmės labai didelė garbė pasakyti, kad esu iš Lietuvos. Žodis, kurį nuvykusi į kitas šalis mokau kitataučius, jei tenka su jais susipažinti, yra „ačiū“. Man labai gražu, kai jie tai ištaria, smagu, jeigu jiems pavyksta.
- Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
- Yra ir teigiamų, ir neigiamų. Lietuviai yra labai darbštūs. Sakyčiau, kiek liūdnoki, galbūt dėl klimato. Taip pat labai draugiški.
- Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
-Daug patarlių naudoju, bet labiausiai patinka „Nemesk kelio dėl takelio“.
- Jūs mylite Lietuvą, nes …
- Nes esu patriotė, čia gimiau, čia užaugau, tai – mano kraštas, šaknys, mano pagrindas po kojomis.
- Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimiems 100 metų.
- Sakyčiau labai paprastai – būkime drąsūs, ambicingi. Labai banalu, bet daugiau šypsokimės. Šypsenos atveria visas duris.
