Teisėjų kolegija nuteistajai paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, ir 7 532 eurų dydžio baudą. Taip pat jai paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir baudžiamojo poveikio priemonė: per vienerius metus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms. Šioje byloje nukentėjusiajai D.Bosas priteista 258 eurai turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai M.Randers – 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat D.Bosas priteista 5 000 eurų advokatės suteiktoms teisinėms paslaugoms atlyginti, rašoma teismo pranešime spaudai.
Teisėjų kolegija nurodė, kad apygardos teismas pagrįstai gydytoją pripažino kalta dėl to, kad ji neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla, neturėdama licencijos veiklai. Nuteistoji ir nuteistojo juridinio asmens atstovė advokatė apeliaciniuose skunduose nesutiko su apygardos teismo išvada, kad įmonė ir jos direktorė neteisėtai vertėsi profesine veikla. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir išanalizavusi aptartus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistoji suvokė, jog ji nuo 2000 m. sausio 1 d. neturėjo jokios teisės skiepyti pacientus suteikiančios galiojančios medicinos praktikos ar bendruomenės slaugytojo licencijos, o jos vadovaujama įmonė nuo 2010 m. birželio 21 d. neturėjo ne tik licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas, o kartu ir skiepijimo paslaugas, bet ir šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, tačiau vis tiek neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi pacientų skiepijimu.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas nepagrįstai medikę išteisino dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nukentėjusiųjų D.Bosas ir M.Randers atžvilgiu. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nurodė, kad šioje byloje patikimai nustatyta, kad M.J.Malukienė, siekdama turtinės naudos – apgaule savo naudai įgyti svetimą D.Bosas turtą, užuot paskiepijusi žadėta vakcinos doze, paskiepijo M.Randers nenustatytos kilmės skysčiu ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiosios D.Bosas turtą – 258 eurus. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siejama su kilusiais pavojingais padariniais – didelės žalos kilimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, medikė padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiosioms, nes jos patyrė didelių moralinių ir dvasinių išgyvenimų dėl sveikatos – vienos labiausiai įstatymų saugomų vertybių.
„Pirma instancija nepripažino mus nukentėjusiais. Po teismo atrodė, kad nukentėjo tik valstybė, nes visi pinigai priteisti valstybei. Bet juk iš neteisės teisė negimsta. Jei nukentėjo valstybė, nukentėjo ir pacientai“, – lrytas.lt sakė D.Bosas.
Moterį aukštesnės instancijos teismo sprendimas pradžiugino, nes, anot jos, triumfavo teisingumas.
„Teismas dabar patenkino ir antrą dalį, dėl kurios koviausi. Nuo pat pradžių koviausi dėl to, kad ji pacientams leido ne vankcinas. Esu labai patenkinta“, – kalbėjo verslininkė.
D.Bosas per trejus su puse metų bylinėjimosi sako išleidusi 13 tūkstančių eurų, tad ją guodžia ir tai, kad išlaidos bus kompensuotos. Tiesa, moteris neabejoja, kad medikė sprendimą skųs aukščiausiam teismui.
„Mane IŠGIRDO! Aš negaliu patikėti! Ačiū Dievui ir apeliacinio teismo teisėjams, kurie įsigilino, rado laiko ir noro. Tegyvuoja sveikas protas! Valio! Niekam neleiskime žaisti su mūsų sveikata! Būkite atidūs skiepų kabinete ir ne tik skiepų. Visada“, – vėliau socialiniame tinkle rašė D.Bosas.
Klaipėdos apygardos teismas M.J.Malukienę ir jos įmonę „Imunoprofilaktikos tarnyba“ vasario 27 dieną pripažino kaltais dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas. Tačiau M.J.Malukienė buvo išteisinta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Klaipėdos teismas buvusiai medikei ir jos įmonei skyrė po beveik 19 tūkstančių eurų baudas. Teismas taip pat konfiskavo daugiau nei pusę milijono eurų. Įtariama, kad šie pinigai gauti neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas.
Toks nuosprendis D.Bosas netenkino, tad ji kreipėsi į apeliacinį teismą.
Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Gudžiūnas teismo prašė skirti buvusiai medikei 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, taip pat skirti 7532 eurų baudą ir įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusieji prašo priteisti jiems daugiau nei 10 tūkst. eurų žalos.
M.J.Malukienė ir jos vadovaujama bendrovė „Imunoprofilaktikos tarnyba“ kaltinamos tuo, kad neturėdamos licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas bei šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, nuo 2010-ųjų sausio iki 2015 metų kovo pabaigos teikė skiepijimo paslaugas ir už tai gavo daugiau kaip pusę milijono eurų.
Kaip lrytas.lt jau rašė, 2015 metais klaipėdietė D.Bosas nusprendė paskiepyti savo paauglę dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio vakcina „Silgard“. Skiepijimui buvo numatytos procedūros. Mamai ir dukrai po antros procedūros kilo įtarimų, kai paprašius gydytojos pakuotės, gydytoja pasakė, kad dėžutę atidavė kitai pacientei, esą ši norėjo paskaityti. Manoma, kad M. J. Malukienė D. Bosas dukrai suleido iš buteliuko pritrauktą skystį, tačiau injekcinė suspensija būna gamintojo jau paruoštame užpildytame švirkšte.
