Fuerteventūros saloje, Gran Tarajalo miestelyje, gyvenanti žurnalo „Happy 365“ vyriausioji redaktorė ir rašytoja Jurga Baltrukonytė pasakojo, kad sekmadienio naktį įvedus karantiną viskas uždaryta, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines ir paštą.
„Draudžiamas bet koks nebūtinas išėjimas iš namų (būtinais laikomi vizitai į parduotuvę, vaistinę ar į darbą, jei dirbate ligoninėje ar minėtose įstaigose). Vaikams visai draudžiama išeiti iš namų.
Vienintelė galimybė trumpai pasivaikščioti – išvesti šunį. Su kaimynais kalbame per balkoną, jie juokauja, jog norėtų išsinuomoti iš mūsų augintinį, kad galėtų išeiti iš namų.
Šunį vedžioti gali vienas žmogus – to dar nežinodama ėjau su dukra Paula, bet iš karto buvau sustabdyta policijos ir instruktuota.
Gatvės tuščios. Jei eini į parduotuvę, gali nesutikti jokio žmogaus. Parduotuvėje visur iškabinti plakatai, kokio atstumo laikytis.
Žmonių labai nedaug, niekas nekalba, apsiperka pagal sąrašus, kad greičiau susirinktų prekes.
Prie įėjimo padėta dėžutė su vienkartinėmis pirštinėmis, yra dezinfekcinio skysčio. Žmonės apsiperka mūvėdami pirštinėmis, užsidėję kaukes ar bent šalikais pridengę burną.
Nė karto lauke, gatvėje nemačiau jokio vaiko. Visi tikisi,kad toks susikaupimas padės ir per kelis mėnesius bus galima grįžti į normalų gyvenimo ritmą.
Kad karantinas truks tik dvi savaites, niekas nebekalba. Morališkai ruošiamės ilgai izoliacijai“, – situaciją vienoje Kanarų salų apibūdino J.Baltrukonytė.
Su garsiu fotografu Algiu Kriščiūnu ir dukra Paula saloje gyvenanti žurnalistė kasmet pavasarį, pasibaigus mokslo metams, parskrenda į Lietuvą ir čia laiką leidžia visą vasarą.
Pasiteiravus, ar šiemet koronavirusas nesujauks šeimos planų, ji sakė:
„Planuojame parskristi gegužės pabaigoje, kai turėtų baigtis Paulos mokslo metai... Ketinau atvykti į Lietuvą balandžio mėnesį dėl darbo reikalų, bet akivaizdu, kad šito teks atsisakyti.“
Moteris sakė norinti atkreipti ir tautiečių dėmesį, paraginti laikytis rimties ir karantino metu laiką leisti namuose.
„Čia matote ant kaimynų durų pakabintą užrašą „Draudžiama užeiti“. Niekas niekur neina. Mirtini reikalai sprendžiami ligoninėje arba vaistinėje. Susitikti su draugais parke, eiti į pliažą ar kalnus nėra mirtinas reikalas. Į parduotuves leidžiasi drąsuoliai, apsiginklavę visomis apsaugos priemonėmis.
Mūsų miestelyje, kur gyvena tik šiek tiek daugiau nei 7000 gyventojų, tiesiog karinė parengtis. Čia dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo. Ir kokia laimė, kad miestelis neturistinis, nėra jokio viešbučio.
Tokio susitelkimo dar nemačiau. Eidamas į parduotuvę sutinki daugiausia penkis žmones, net prie jų sustoja policijos mašina ir klausia, kur eini. Parduotuvėje nepamatysi žmogaus be pirštinių.
Visi laikosi ne metro, o gal 5 metrų atstumo. Parduotuvėje prekių pilna, žmonių nėra. „Jei šitaip pralauksime tris savaites, bus ramiau“, – sako man mėsos pardavėjas.
Jis, ispanas, turi kantrybės laukti. Kai skaitau, kas vyksta Lietuvoje, nenoriu tuo tikėti.
„Susitinkame kavos, man karantinas, neturiu ką veikti!“ –rašo mano draugei valstybės tarnautoja.
FB nuotraukose matau, kaip kiti linksminasi parkuose, eina į žygius, švenčia. Gal jiems išjungtas internetas? Gal nemoka skaičiuoti, daryti išvadų, pasikliauti statistika?
Didžiausia pagalba šiuo metu jums, kitiems žmonėms, ekonomikai ir gydytojams, kuriems reikia premijų ir gal net anksčiau išleisti į pensiją, – jūsų sėdėjimas namie arba įsiliejimas į tuos frontus, kur reikia papildomų jėgų. Būkite namuose, kas galite. Saugokitės ne tik koronaviruso, bet ir kitų ligų.
Mūsų saloje 7 asmenys, kuriems nustatytas koronavirusas, gydomi namuose – saugant vietas ir taupant lėšas sunkesniems ligoniams. Būti namuose nereiškia būti senamiestyje, parkuose ar pažintiniuose takuose.
Nesivažinėti dviračiais, riedučiais, galimai nukristi ir susilaužyti ranką. Juk reikia saugoti ligoninių lovas. Jų prireiks kitiems. Visi pagalvokime, kaip galime padėti mūsų medikams. Todėl Ispanijoje populiariausia grotažymė yra #yomequedoencasa #liekunamuose“, – socialinio tinklo paskyroje kreipėsi į savo draugus bei pažįstamus Jurga.
