Modelis D. Guobytė su savanoriais visą naktį gelbėjo kankinamus gyvūnus: ašaras vos tramdė ir D. Belickaitė

Visą savaitgalį socialiniuose tinkluose netyla diskusijos dėl kankinamų gyvūnų. It virusas plinta šokiruojantys vaizdai, kur alkani keturkojai laikomi ankštuose narvuose. Gelbėti gyvūnų kartu su bendraminčiais ryžosi modelis, paramos fondo „Lietuva – gyvūnams“ įkūrėja Deimantė Guobytė.

Modelis D. Guobytė su savanoriais visą naktį gelbėjo marinamus gyvūnus: ašaras vos tramdė ir D. Belickaitė.<br>LR koliažas.
Modelis D. Guobytė su savanoriais visą naktį gelbėjo marinamus gyvūnus: ašaras vos tramdė ir D. Belickaitė.<br>LR koliažas.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje. Iniciatorė Deimantė Guobytė.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje. Iniciatorė Deimantė Guobytė.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje. Prie to prisidėjo ir Dalia Belickaitė.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje. Prie to prisidėjo ir Dalia Belickaitė.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Savanoriai gelbėjo kankinamus gyvūnus visoje Lietuvoje.<br>Soc. tinklo nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Sep 6, 2020, 1:53 PM, atnaujinta Sep 6, 2020, 2:30 PM

Manekenė buvo informuota, jog Kretingos rajone gyvenanti moteris, įtariama, nelegaliai veisia šunis, o vėliau juos parduoda. Kartu su policijos pareigūnais atvykusi Deimantė išvydo šokiruojantį vaizdą – ten per mažuose narvuose buvo laikomi keturkojai. Šunys ten gyveno ant savo šlapimo ir išmatų, taip pat buvo išbadėję.

Prasidėjo nuo dingusio šuns

Keturkojų gelbėjimo operacija prasidėjo ketvirtadienį, kai Padvarių kaime, Kretingos rajone, buvo paskelbta apie dingusį Vakarų Škotijos terjerą, vardu Sniegius. Augintinį šeimininkai rado uždarytą narve neaiškiame pastate, kuriame narvuose buvo laikomi ir kiti veisliniai šunys. Šia istorija jie pasidalijo socialinio tinklo paskyroje.

„Slaptas gyvūnų pragaras tarp mūsų.. Vakar vakare (2020-09-03) Padvarių km., Kretingos rajone dingo draugų šuo (škotų terjeras). Ilgą laiką šuns ieškojome važinėdami gyvenvietės gatvėmis, vaikštinėdami aplink esančius namus. Niekas šuns nepastebėjo.

Šalia dingimo vietos išgirdome šunų lojimą. Priėjus arčiau pastato (slyvų gt.), iš kurio sklido garsas, pro nešvarų langą pamatėme mūsų ilgai ieškotą Sniegių, kuris buvo uždarytas narve! Negana to, pamatėme tikrai kraupų vaizdą, mus visus ištiko šokas. Sandėlio tipo pastate buvo įkalinta begalė šunų, kurie visi buvo veisliniai (apie 18 šunų).

Durys buvo neužrakintos, tad nė negalvoję bėgome gelbėti draugų šuns. Vaizdas buvo kraupus. Išsigandę, susigūžę šunys laikomi siaubingomis, antisanitarinėmis sąlygomis mažuose garduose, be vandens ir maisto. Patalpoje buvo siaubingas šlapimo, išmatų tvaikas, trūko oro, buvo sunku kvėpuoti.

Gardai su šunimis sustatyti keliais aukštais, kuriuose kai kurie šunys vos tilpo. Šunys neprižiūrėti, išsitepę savo pačių išmatomis, guli šlapimo balose tarp grotų. Po kurio laiko pasirodė tariama šunų savininkė, kuri teigė, jog mūsų ieškomą Sniegių rado ir planavo kitą dieną ieškoti šuns šeimininkų.

Paklausus, ar šitie šunys yra jos ir kodėl jie laikomi tokiomis sąlygomis, moteris teigė, kad sąlygos yra tinkamos ir problemos nematanti. Įtariame, kad mūsų ieškotas šuo galėjo būti pavogtas, kaip ir begalė kitų šunų uždarytų šiame sandėlyje.

Sandėlyje buvo įvairaus amžiaus šunų, tarp jų ir visai mažų, todėl įtariame, kad šis siaubingas sandėlis – nelegali šunų veisykla.

Negalėjome šios kraupios situacijos palikti, todėl iškvietėme policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams sandėlis jau buvo užrakintas, minėta moteris buvo išvykusi. Pareigūnai užfiksavo įvykį, tačiau užsiminė, jog nežinia ar galės kuo padėti. Taigi šiai dienai, šunys vis dar kenčia gulėdami savo išmatose, mažuose ankštuose narvuose.

Labai tikėtina, kad ten gali būti ir Jūsų dingęs šuo... Reikiamos institucijoms pranešta, tikiuosi viešumas padės sustabdyti šį pragarą. Pasidalinkite, kas galite“, – socialinio tinklo paskyroje rašė pasibaisėjusi šuns šeimininkė.

Penktadienį Kretingos rajone iš nelegalios veisyklos išgelbėjus baisiomis sąlygomis įkalintus šuniukus, dar viena nelegali šunų veisykla, kurioje keturkojai laikomi netinkamomis sąlygomis, šeštadienį buvo rasta Tauragėje. Keturkojų gelbėjimo operacijos savaitgalį vyko visoje Lietuvoje.

„Šunys buvo laikomi labai baisiomis sąlygomis: mažuose narvuose, negirdyti, vaikščiojantys ant savo išmatų. Daugykloje buvo baisi smarvė, šunys labai liesi, į gniužulus susivėlusiais plaukais“, – apie situaciją šunų daugykloje papasakojo lrytas.lt skaitytoja Vakarė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.past.).

Išgelbėjo dalį šuniukų

„Ta daugykla yra pagarsėjusi, apie ją daug kas žino. Nuvykome su nemaža žmonių grupe. Daugykla apsitvėrusi aukšta tvora. Gelbėjant šuniukus, atvyko policija ir veterinarė, grįžo šeimininkai. Policija su veterinare įėjo į vidų ir buvo paimta apie 15 šunų. Šuniukai buvo išvežti į Klaipėdos „Nuarą“. Šuniukai atrodė baisiai, buvo sulysę, smirdėjo, jų plaukai buvo susivėlę į gumulus. Jie nežinojo, kas yra glostymas“, – pasakojo skaitytoja.

Skaitytoja baiminosi, kad dalis šunų galimai liko daugykloje. Todėl nežinia, ar daugyklos savininkai ir toliau nevykdys nelegalaus veisimo, šuniukus laikant alkanus ir netinkamomis sąlygomis.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Greta Kęsminaitė patvirtino, kad šeštadienį policijos pareigūnai tikrai dalyvavo dalies šuniukų paėmime.

„Viename iš Tauragės kaimų buvo rasta nelegali šunų daugykla. Pareigūnai tikrai dalyvavo, tačiau kol kas negaliu patikslinti, kokios pajėgos dalyvavo ir kiek šuniukų buvo paimta“, – teigė Tauragės policijos atstovė.

Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė patvirtino, kad iš minėtos vietos tarnybą šeštadienį pasiekė šeši prancūzų buldogai.

Keturkojus gelbėjo ir žinomi žmonės

Gyvūnų mylėtojai, o tarp jų ir modelis Deimantė Guobytė, iš karto po gelbėjimo operacijos Kretingoje, gavo ir daugiau informacijos apie nelegaliai kraupiomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Socialiniuose tinkluose dalijamasi, jog rasti dar du dideli angarai su šunimis.

Informacija dalijosi pagalbą beglobiams gyvūnams teikiantis „Nuaras“. Gyvūnų globos namų puslapyje rašoma, jog išgelbėti pavyko 33 suaugusius gyvūnus ir 8 naujagimius. Pasak jų, šiuo metu keturkojai yra saugūs.

D.Guobytė socialiniuose tinkluose prašo žmonių nelikti abejingiems ir pranešti, jei ką žino apie panašiomis sąlygomis laikomus gyvūnus.

„Mums su savanoriais šukuoti visą teritoriją yra labai sunku. Tai tarsi ieškoti adatos šieno kupetoje. Po šios istorijos daug žmonių mums rašo, kuo galėtų padėti. Dabar didžiausia pagalba būtų, jei pavyktų atrasti tikslias vietas. Mėginkite išsiaiškinti, kur tokios vietos yra tiksliai.

Manome, kad tokios veisyklos veikia išvien, bendradarbiauja, veždami savo kalytes kergti. Tai yra didelis klanas. Jie visi bendradarbiauja. Atvažiavome jau į kitą vietą, šunys jau išvežti, liko tik porą šunų, šeimininkų nėra. Esame keliose skirtingose vietose, kur yra tokie panašūs susibūrimai.

Svarbiausia būti aktyviems ne tik internete, o ir realiame gyvenime. Mes turime eiti kartu, susivienyti į gatves. Tas susibūrimas visus labai išgąsdina ir priverčia susimąstyti“, – socialiniame tinkle dėstė Deimantė.

Ši istorija sukrėtė ir televizijos laidų vedėją Dalią Belickaitę. Moteris instagrame su ašaromis veide kreipėsi į sekėjus negalėdama patikėti tuo, kas vyksta.

Šeštadienio naktį moteris, gavusi informacijos apie netoli Vilniaus kankinamus keturkojus, šoko į mašiną ir nieko nelaukdama vyko į vietą.

Tai, ką pamatė nuvykusi – šokiravo.

Atvarėm į vietą ir, žinokit, protu nesuvokiama. Pažiūrėkit, koks šuniukas... Ir ten yra daugiau lojančių už tvoros, negalim prieiti. Dabar policija tvarko reikalus, bet dabar į jį tik galime žiūrėti per tvorą“, – virpančių balsu pasakojo. D.Belickaitė.

Moteris pasakojo, jog šuns būklė – kritinė, o policija be veterinarijos atstovų nieko negali padaryti.

„Jau kelias valandas stovime prie namo ir nežinome, ką daryti. Atvažiavo policija ir sako, mes čia niekuo negalime padėti. Čia ne mūsų reikalas, niekas neatidaro durų, visi tylim, matom, kad šuniukams reikia pagalbos, bet čia ne mūsų problema.

Tai mes išsiaiškinome, jog čia važinėja apsaugos mašina, prižiūri namą. Sakė čia gyvena kažkoks verslininkas, kuris yra prie pinigų ir panašiai. Gali būti, kad jis pardavinėja kažkokius egzotinius gyvūnus. Mes jo dabar laukiam, negalim eiti, nes tą padaryti gali tik veterinarijos atstovai, kurie dirba tik pirmadienį.

Tai tiesiog stovim, laukiam ir nežinom, ką daryt. Vaikštom aplinkui, negalim laužtis į teritoriją, tai skambinam policijai ir kviečiam ją, kad kažką darytų. Matome, kad šuniukui yra labai blogai, pastoviai einame jį glostyti, matome, kad jam trūksta meilės. Nepaliksim tikrai jo čia“, – susijaudinusi istoriją sekėjams paskaojo moteris.

Tačiau po kiek laiko šuo pralindo pro tvorą. Dalia Belickaitė kaip mat jį pagavo ir tuojat pat išvežė į visą parą dirbančią veterinarijos kliniką.

Ten patikino, jog kalytei yra apie 2 metus, o ant jos galvos esanti žaizda – ganėtinai sena. Tačiau gydytoja suleido antibiotikų ir pasakė, jog viskas keturkojai bus gerai.

„Žodžiu su ašaromis važiuoju namo, nes viskas yra ne mūsų rankose. Mes padarėm, ką galėjom, šuniuko sveikata veterinaras pasirūpino, antibiotikus ir kitus vaistus išrašė. Aš pati sėdėjau mašinoj ir sakiau, kad neatiduosiu, bet tokios teisės irgi neturiu, nes policija buvo įvykio vietoje ir žino visą situaciją,

Tad dabar jau nuo jų ir veterinarijos įstaigos viskas priklausys. Jie turėtų patikrinti greitu metu viską, išsiaiškinti situaciją. Kadangi kol kas viskas labai neaišku ir man sunkiai suprantama, kokia iš tikrųjų yra tiesa“, – po gelbėjimo operacijos mintimis dalijos instagramo istorijose Dalia.

Tai – įsisenėjusi problema

Pasak Lietuvos kinologų draugijos atstovės spaudai Aurelijos Staskevičienės, kovoti su šuniukų „daugintojais“ nelengva. Jie veikia šešėlyje ir, kol yra paklausa, visada bus pasiūla.

„Efektyviausias būdas kovoti su šuniukų „daugintojais“ – žmonių švietimas. Sugaudyti šešėlyje veikiančius, nelegalius šunų veislynus tam tikrų svertų turi VMVT ir VMI, tačiau jiems neužtenka pajėgumų, tai gana sudėtinga.

Išaiškinami tik pavieniai atvejai, nubaudžiama – dar mažiau. Ką svarbu žinoti? Jeigu jūs tikrai mylit šunis ir norite augintinio, pirkdami šunį – gyvą padarą – pirmiausia eliminuokit emocijas ir pasitelkit sveiką protą. Paklauskite savęs: ar turiu pakankamai žinių apie šuns pasirinkimą, auginimą, auklėjimą, priežiūrą? Ar galėsiu skirti pakankamai laiko savo šuniui? Ar turiu lėšų kasdienei ir veterinarinei šuns priežiūrai? Ar ši mano užgaida nėra vienadienė? Ar esu pasiryžęs slaugyti susirgusį ir nukaršinti pasenusį savo augintinį? Ar visa mano šeima ir artimieji tikrai nori šuns? Ką žinau apie gyvūnų gerovę ir gyvūnų augintinių laikymo taisykles – ar žadu jų laikytis? Ir pagaliau svarbiausias klausimas: o kam man šuo?

Įgyti pirminių žinių ir atsakingai pasirinkti augintinį padeda visoje Lietuvoje plėtojamas socialinis projektas „Atsakingo šeimininko akademija“ – 5 nemokamų paskaitų ciklas, kurį organizuoja Lietuvos kinologų draugija (dėl koronaviruso grėsmės šiuo metu paskaitos laikinai nutrauktos). Būsimasis šuns savininkas turi pasvarstyti: jeigu pirksiu šuniuką iš „daugintojų“, skatinsiu šešėlinį verslą ir neatsakingą požiūrį į gyvūnų veisimą.

Jokių garantijų, net paprasčiausio kvito, iš daugintojo aš negausiu, užtat rizikuosiu įsigyti prastos fizinės, nestabilios emocinės būklės gyvūnėlį. Gali būti, kad išleisiu nemažai pinigų augintinio gydymui ir netgi turėsiu ieškoti gyvūnų prieglaudos, kad jį atiduočiau. Išeina, kad aš įsigysiu ne mielą, džiugų gyvūną, o krūvą problemų ir netgi nuo pat pirmosios minutės nusikalsiu gyvūnų gerovei? Jeigu nepirksiu iš „daugintojų“, galbūt nepirks ir kiti. Sumažėjus poreikiui, daugintojai nustos veisti ir uždarys „šuniukų fabrikėlį“.

Aš galiu padaryti gerą darbą – padėti sunaikinti „šuniukų fabrikėlius“. Perkant šuniuką pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar šunų veislynas yra registruotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazėje. Jeigu tai veislinis šuo su kilmės dokumentais, jo veisėjas ir veislynas turi būti registruoti kuriame nors iš Lietuvos kinologų draugijos klubų.

Galima kreiptis į klubą ir gauti visą būtiną informaciją. Lietuvos kinologų draugijos Šunų veisimo įstatai jau nuo 2018 m. reikalauja, kad veisiamiems šunims būtų atlikti tėvystės nustatymo (DNR) tyrimai, be šių tyrimų šunys neveisiami. Šuniuko kilmės dokumentuose turi atsispindėti kelios tėvų generacijos bei mikroschemos numeris /poodinio integrinio grandyno numeris turi sutapti su numeriu, įrašytu kilmės dokumentuose/.

Kilmės dokumentai išduodami tik ženklintiems šuniukams. Perkant šuniuką su veisėju pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, tai rimtas veisėjo įsipareigojimas. Šuniuko kilmės dokumentai naujam šeimininkui atiduodami ne kažkada vėliau, o būtinai įteikiami kartu su šuniuku! Yra ir daugiau saugiklių, kurie skatina žmones atsakingai rinktis gyvūną augintinį, tereikia, kaip jau minėjau, pasitelkti sveiką protą“ , – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos atstovė spaudai Aurelija Staskevičienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.