Pastarajame jis citavo maldos akcijos „Už šeimą“ iniciatyvinės grupės narės, doc. dr. Linos Šulcienės laišką.
Ten pat buvo pridėtos ir dviejų peticijų nuorodos. Viena peticija buvo prieš Stambulo konvenciją, kita – prieš lyčiai neutralios partnerystės Lietuvoje įteisinimą.
Vėliau, sulaukęs pastabų dėl agitacijos, kunigas šią įrašo dalį ištrynė. Jis teigė, kad jo tikslas buvo tiesiog pakviesti žmones diskutuoti.
„Mieli bičiuliai,
Mane pasiekė šis Linos Šulcienės laiškas. Ir labai palietė...
Panorau pasidalinti ir su jumis. Gal palies ir jus.
Linkiu jums palaimintos dienos!
Mieli brangūs dvasinio gyvenimo kelionės bendražygiai,
Mieli žmonės, su kurių sielomis esame susipynę!
Turbūt žinote, kad mudu esame maldos akcijos už šeimą iniciatyvinėje grupėje.
Todėl norime Jums pranešti iš jos ateinančią žinią.
Pirmiausia, maldos akcija pratęsta. Dar 40 dienų iki Gavėnios pabaigos.
Situacija Lietuvoje rimta. Kova vyksta tikrai didelė. Lietuvos mažumai atstovaujanti jėga ketina transformuoti mūsų visų gyvenimą sau, bet ne Lietuvai palankiu būdu.
Žmonės, kurie atstovauja mums ir kaunasi priešakinėse linijose, liudija, kad jaučia, jog kovoja ne su kūnu ir krauju. Malda yra skydas. Jis būtinas, būtinas... Todėl labai kviečiame visus toliau kovoti malda ir neabejingumu. Tai labai svarbu, labai“, – rašė kunigas ir iš karto sulaukė gausybės komentarų.
Anot daugelio komentatorių, tokio pobūdžio pasisakymai – homofobiški, jie skaldo visuomenę. Žinoma, pasitaikė ir nemažai palaikančiųjų kunigo žodžius.
Įsitraukė ir mokyklos?
Tinklaraštininkė Agnė Kulitaitė sakė, jog panašūs teiginiai nesvetimi ir švietimo įstaigoms.
„Mane pasiekė žinios, jog nepaisant to, kad kai kurie iš sutanos komandos atstovų dalinasi tokiu raginimu viešai, toks paskatinimas vykdomas ir privačiomis žinutėmis. Pavyzdžiui, tą daro mokyklos.
Įstaigos, kuriose vis dar yra opi, mūsų visuomenei žinoma problema – patyčios. Nors ir bandoma dirbti šiuo klausimu, skaičiai vis tiek liūdina: mes dažnai gauname auksą Europos savižudybių statistikoje, o, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, savo žemyne laimime ir patyčių kiekyje. Ironiška, kuomet mes taip dažnai to aukso esame ištroškę, bet laimime jį ten, kur mažiausiai norime, tiesa?
Bet nepaisant pergalių, kurias edukaciniais tikslais paremtos įstaigos tikrai turėtų žinoti, jos tik dar labiau pila žibalą į ugnį. Mano pažįstamų biseksualių, homoseksualių žmonių tarpe kas trečias vis dar vaikšto pas psichologą bandydamas numalšinti šešėlius iš praeities, o kas ketvirtas yra prieš save ranką pakėlęs. Kai kurie, beje, savo tėvų nėra matę dešimtmečius, nes šeimoje manoma, kad jie – iškrypėliai.
Džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikė dovaną užaugti ne tik liberalioje šeimoje, bet ir augant išmokti filtruoti savo aplinką, todėl dabar mane supa tolerantiški, mylintis ir už žmogaus laisvę pasisakantys žmonės. Bet ką daryti tiems, kurie gyvena kaime, provincijoje? Ten, kur mažo miestelio sindromas ir homofobijos apraiškos, palygint su didžiaisiais miestais, itin didelės?
Atrodo, bandom kažką daryti, drąsiau kalbėti, nebebijome savo meilės viešai rodyti ir kitus skatiname mylėti. Ir visai nesvarbu, jei ta meilė bus tai pačiai lyčiai. Mažais žingsneliais judame į priekį, o čia, beje, vertėtų paminėti, kad kaimynė Latvija pakankamai nuo mūsų atsilieka.
Ir kai jau atrodė, kad pradeda šviesėti, pedofilų artilerija sukluso, o į jų pašonę prisijungė sąjungininkai, kurių būryje tikrai ne vienas ir ne du, prieš kuriuos šis sujudimas nuteiktas.
A. Toliato pasidalinimas buvo bjaurus, bet ko dar galima tikėtis? Labiau nustebintų, jei praneštų, kad pagaliau, po penkiasdešimt remonto metų, bažnyčių stogai sutaisyti ir likusios lėšos skiriamos šeimoms, kurios skurdžiai gyvena. Bet dėl mokyklų... Neslėpsiu, nesitikėjau ir tai yra labai niekšiška“, – rašė ji.
Popiežius – kitokios nuomonės
A.Kulitaitė – ne vienintelė pasisakiusi apie didelio dėmesio sulaukusį A.Toliato įrašą.
Šia tema itin atvirai kalbėjo ir dainininkas Ruslanas Kirilkinas.
Šis atlikėjas yra tikintis, jo socialiniuose tinkluose gana dažnai galima išvysti religinio pobūdžio tekstų.
„Kodėl būtent Lietuvoje, kunigai valosi kojas į homoseksualius, transseksualius asmenis, kai tuo tarpu popiežius Pranciškus pritaria tos pačios lyties asmenų civilinei sąjungai ir LGBT+ teisėms? Tai yra šiai bendruomenei priklausančių žmonių diskriminacija.
Bažnyčia yra visiems, net ir baisiausiai nusikaltęs žmogus turi teisę į paskutinę savo išpažintį.
Juk daugelis mūsų tikrai žinom apie tuos viršeliuose besireklamuojančius glamūrinius kunigus, tuos pačius, kurie yra užkariavę ir TV ekranus, visus tuos, kurie kas rytą pabunda tai su savo vyrais, kiti – su moterims...
Gal laikas apie tai kalbėti, visiškai atvirai?! Norėčiau, kad mūsų kunigai „avelės“ kailyje nustotų pagaliau mus skirstyti į kažkokias tai rūšis ar kategorijas, kad pagaliau bažnyčia būtų atvira visiems“, – naujienų portalui lrytas.lt piktinosi dainininkas.
Apie kunigo įrašą taip pat pasisakė dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, kvepalų kūrėjas, aktorius Aistis Mickevičius ir kiti.
