Taupo ne tik pinigus
„Mums su vyru labai artima darnaus judėjimo idėja. Jau kuris laikas stengiamės, jei tik aplinkybės leidžia, judėti kuo draugiškesnėmis aplinkai transporto priemonėmis, tačiau gyvename užmiestyje, todėl visiškai atsisakyti automobilio negalime. Būtent ši priežastis mus paskatino ieškoti kitokių sprendimų, taip ir atradome elektromobilį“, – pasakoja žinoma moteris.
Ineta, jau pusmetį važinėjanti šia transporto priemone, atvira: važinėti elektromobiliu iš užmiesčio į miestą itin patogu. Be to, pigu.
„Automobilį beveik visada įkrauname namuose – to mums pakanka nuvažiuoti apie 150 kilometrų. Skaičiavome su vyru, kad tokios nedidelės kelionės išlaidos mums atsieina vos kelis eurus. Maža to, mums nebereikia ieškoti vietų, kur automobilį statyti mieste, o ir pats parkavimas nieko nebekainuoja, mat savo transporto priemonę nuo šiol paliekame specialiai elektromobiliams skirtose vietose“, – pasakoja atlikėja.
Ineta priduria, kad važiuodama elektromobiliu jų šeima nuo šiol taupo ne tik pinigus, bet ir laiką.
„Jau daugiau nei pusmetį galime mieste naudotis viešojo transporto juostomis, tad dabar visada išvengiame automobilių spūsčių, kurios sostinės gyventojams – karti kasdienybė“, – šypsodamasi teigia moteris.
Elektromobiliu ir į pajūrį
Svarstančius apie elektra varomą automobilį neretai sudvejoti tokios transporto priemonės pasirinkimu priverčia įsitikinimas, kad elektromobilis – išimtinai tik miesto mašina, kad vargu, ar ja galima nuvažiuoti prie jūros ar, tarkime, į toliau nuo Vilniaus esančius miestus. Ineta paneigia ir šį mitą.
„Mūsų šeima jau išbandė kelionę elektromobiliu iki Lietuvos pajūrio. Taip, ji buvo gal kiek ir sudėtingesnė nei važiuojant paprasta mašina, mat vis dar nepakankamai išplėtotas įkrovimo stotelių tinklas, tačiau tokia kelionė tikrai įmanoma“, – tvirtina pašnekovė.
Anot Inetos, pagrindinis tokios kelionės trūkumas – stabtelėjus prie įkrovimo stotelės dar tenka ir palaukti, nes tokių keliautojų kaip jie pamažu daugėja.
„Skubantiems tai nepatogu, tačiau kadangi turime mažų vaikų, esame jau įpratę prie nuolatinių reguliarių sustojimų. Neabejoju, kad artimiausiu metu įkrovimo stotelių šalyje tik daugės, tad ir keliauti tokia transporto priemone bus kur kas patogiau“, – pasakoja I Puzaraitė-Žvagulienė.
Atlikėja taip pat priduria, kad vertinant visus elektromobilio privalumus ir trūkumus būtina atsižvelgti ir į tai, kad kelyje į pajūrį bene visos elektromobilių įkrovimo stotelės yra nemokamos, o tai reiškia, kad ir kelionė tokiu atveju visiškai nieko nekainuoja.
Argi tai ne puiki motyvacija rinktis būtent tokį kelionės būdą, ypač jei laikas nespaudžia?
Darniai judėti – sveikiau gyventi
I.Puzaraitė-Žvagulienė įsitikinusi, kad darnaus judėjimo pasirinkimas svarbus ne tik dėl geresnės fizinės savijautos – juk važiuodamas dviračiu ar eidamas pėsčiomis žmogus gali būti aktyvus fiziškai, skirtingai nei sėdėdamas prie automobilio vairo.
„Darnus judėjimas, mano nuomone, apskritai turėtų būti neatsiejamas nuo sveikos gyvensenos, mat didėjanti aplinkos tarša, klimato kaita ir kiti panašūs veiksniai turi neigiamos įtakos žmonių gyvenimo būdui“, – pastebi moteris.
Pasak Inetos, pats laikas susimąstyti, o kas liks po mūsų vaikams?
Dėl šios priežasties ji ne tik galvoja apie tai, kokį automobilį rinktis, bet ir išsikėlė sau iššūkį – iki metų pabaigos kasdien nueiti ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių, kuo mažiau važinėti automobiliu po miestą, dažniau rinktis visuomeninį transportą ar pasinaudoti paspirtuko ar dviračio nuomos paslauga.
Prie projekto „Būk modernus – keisk ratus“ prisijungusi atlikėja jau kuris laikas stebi savo judėjimo įpročius ir bando juos koreguoti: vietoje nuosavo automobilio renkasi kitus keliavimo būdus. Apie tai, kaip jai sekasi, ji pasidalins ir su šios rubrikos skaitytojais.
Vis daugiau išduodama leidimų statyti elektromobilį nemokamai
Kaip teigia Vilniaus savivaldybės įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ judumo ekspertas Tomas Nickus, Vilniaus miesto senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje renkamos vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą tikslas – reguliuoti statomų transporto priemonių srautus, taip pat skatinti keliones alternatyviais keliavimo būdais bei pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę.
„Visose vietine rinkliava apmokestintose automobilių stovėjimo vietose tokių vietų šiandien yra daugiau nei 15 tūkstančių, vairuotojai, turintys elektromobilį bei specialų mūsų įmonės išduotą leidimą, savo transporto priemonę gali statyti nemokamai. Paskutiniu metu stebime itin aktyvų naujų leidimų išdavimą, o tai leidžia manyti, kad vairuotojai vis labiau keičia savo įpročius, atsisako taršių automobilių ir įsigyja elektra varomus automobilius. Iki šiol jau išdavėme 3400 tokių leidimų (palyginkime – lygiai prieš metus jų buvo išduota 1900). Tad pokytis per metus yra labai didelis ir džiuginantis“, – pasakoja T.Nickus.
Į klausimą, kiek laiko vilniečiai tokiu būdu bus skatinami judėti tvariau ir darniau, pašnekovas atsako: „Kol kas ši nemokamo stovėjimo paskata tikrai išlieka. Miestas, skatindamas ekologišką transportą, taip pat suteikia galimybę elektromobiliu važiuoti ir A juostomis (kai tai atitinkamai paženklinama). Numatoma ir elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtra. Šiuo metu Vilniuje veikia 59 greitos krovos viešosios stotelės, o dar 5 stotelės atsiras šių metų pabaigoje prie pagrindinių išvažiavimų iš Vilniaus. Kitais metais infrastruktūros tinklą papildys dar 20 vidutinės galios įkrovos stotelių. Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojusio Alternatyvių degalų įstatymo nustatą, savivaldybės per 2021 metus turi atnaujinti savo elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros schemas preliminariai numatydama įkrovimo stotelių plėtrą iki 2030 metų. Taigi, šiuo metu labai aktyviai ties šiuo projektu ir dirbame“.
Anot pašnekovo, svarbiausias šios atnaujintos schemos akcentas – galimybių įkrauti elektromobilius daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose – ten, kur gyventojai neturi galimybės įsirengti įkrovimo stotelių patys, sudarymas.
Taip pat labai svarbu įkrovimo stotelės pasiekiamumas, t. y. per pirmąjį etapą mieste tinklą numatoma plėsti taip, kad įkrovos stotelė gyventojams būtų pasiekiama ne didesniu nei 500 metrų atstumu, o per antrąjį etapą tinklo pasiekiamumo atstumas būtų tankinamas iki 300 metrų.
Kokybiškų dviračių takų kasmet tik daugėja
Prisijungusi prie projekto „Būk modernus – keisk ratus“ Ineta elektromobiliu stengiasi tik atvažiuoti iš namų užmiestyje iki miesto, o čia rinktis keliavimą kitomis transporto priemonės. Kol oro sąlygos leidžia, ji mielai važinėja oranžiniais miesto dviračiais.
Kalbėdamas apie dviračių takų infrastruktūrą sostinėje, Vilniaus savivaldybės įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ darnaus judumo specialistas Jonas Simutis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Vilniuje jau yra nutiesta beveik 120 kilometrų dviračių takų.
„Visi šie takai buvo projektuoti specialiai dviračiams, atskirai nuo pėsčiųjų zonos ar automobilių važiuojamosios dalies. Taip pat esame išsikėlę tikslą iki 2023 metų sostinėje užbaigti įrengti pagrindinių dviračių takų tinklą. Tai reiškia, kad dviračių takai turi būti nutiesti mieste nenutrūkstamai, nebepaliekant tarpusavyje nesusisiekiančių atkarpų, kai žmonėms tenka važiuoti šaligatviu arba gatve, bendru srautu su automobiliais“, – paaiškina J.Simutis.
Pašnekovas priduria, kad Vilnius dviračių takų infrastruktūrą, palyginti su kitais Europos didmiesčiais, strategiškai pradėjo vystyti palyginti neseniai – tik nuo 2016 metų.
Kiekvienais metais yra nutiesiama keliolika kilometrų naujų dviračių takų.
„Kartu įrengiami ir dviračių stovai, taip pat bandome naujas praktikas – remdamiesi užsienio šalių gerąja patirtimi bei pasinaudodami ES suteikiama projektine parama pastatėme multimodalinių saugyklų, kur miestiečiai gali saugiai palikti savo dviračius, paspirtukus, elektrinius motorolerius“, – pasakoja J.Simutis.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
