Abiejose minėtose šeimose auga po du vaikus, o kalbintos poros dirba ne per nuotolį. Pasirinkusios kitokius judėjimo būdus, jos visur spėja bei džiaugiasi išvengiančios ištisus kilometrus besitęsiančių automobilių spūsčių, kurios sostinėje – karti kasdienybė.
Remiančios darnų ir tvarų judėjimą, dažniau dviratį, paspirtuką bei viešąjį transportą vietoje automobilio besirenkančios dvi vilniečių poros – Ineta ir Ąžuolas Žvaguliai bei Agnė ir Darius Juravičiai – dar ankstyvą rudenį sutiko dalyvauti projekto „Būk modernus – keisk ratus“ eksperimente ir kurį laiką stebėjo savo judėjimo įpročius, kiek galėdami bandė gyventi be automobilio, svarstė, o ką kasdienybėje būtų galima pakeisti, kad judėtų dar darniau.
Abi šeimos pabandė per lapkritį suskaičiuoti, kiek kartų naudojosi mašina, taip pat kėlė klausimą, ar tikrai visais kartais jiems reikėjo sėsti prie vairo.
Dar vienas iššūkis sau
Vilniaus užmiestyje su šeima gyvenanti I.Puzaraitė-Žvagulienė neabejoja: šiandien ypač svarbu gyventi ne tik sveikai, bet ir darniai.
„Aplinkos tarša, klimato kaita kasmet tik didėja. Tai turi tiesioginės įtakos visų mūsų gyvenimui ir, jei nieko nedarysime, ateity situacija tik dar labiau prastės“, – samprotauja jauna moteris.
Anot jos, absoliuti žmonių dauguma yra pripratę prie automobilių, o ilgamečius įpročius pakeisti – nėra lengva.
Ineta su Ąžuolu ne tik svarstė, kokį automobilį rinktis (pora prieš beveik metus įsigijo elektromobilį), bet baigiantis vasarai papildomai dar išsikėlė iššūkį iki metų pabaigos kasdien nueiti ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių ir kuo mažiau naudotis automobiliu – rinktis kitus keliavimo būdus. Ir sėkmingai jį įgyvendino.
„Nusprendėme būdami mieste kuo mažiau važinėti po jį automobiliu, geriau rinktis visuomeninį transportą, o jei leidžia oro sąlygos – naudotis paspirtuku ar dviračiu. Žinoma, dabar žiemą, atšalus orams, nuolat sningant ar lyjant, važinėti dviračiu, paspirtuku ar eiti pėsčiomis kiek sudėtingiau, bet dėl to savo požiūrio vis tiek nekeičiame – jei įmanoma tikslą pasiekti be automobilio, už jo vairo ir nesėdame – renkamės autobusą ar troleibusą“, – pasakoja pašnekovė.
Ineta neslepia, kad su vaikais jau išbandė ir keliavimą traukiniu – iš Vilniaus vyko į Trakus ir atgal.
„Kadangi traukiniu vaikai važiavo pirmą kartą, nutarėme rinktis trumpesnį atstumą. Mažiesiems ši pramoga labai patiko, net nenorėjo lipti iš vagono, tad prižadėjau traukiniu juos vežtis iki pajūrio“, – šypsosi jauna moteris.
Kasdienybės pokyčiai
Prie projekto „Būk modernus – keisk ratus“ prisijungusi Ineta su vyru bandė skaičiuoti, kiek per lapkričio mėnesį jiedu važiavo automobiliu.
Tų kartų, pasirodo, būta ne tiek jau ir daug – elektromobilis naudotas tik būtiniausiems reikalams tvarkyti.
„Kadangi gyvename užmiestyje ir tokioje vietoje, kur autobusas nevažiuoja labai dažnai, tad iki mokyklos tuos 12 kilometrų pirmyn ir iš atgal vaiką kasdien vežame elektromobiliu – per mėnesį vidutiniškai tai sudaro virš 400 kilometrų“, – pasakoja Ineta.
Tačiau tvarkydama darbinius, asmenius reikalus mieste, pora dažniau naudojosi viešuoju transportu, o kai kuriomis dienomis, kai nelijo, nebuvo itin darganota ir nebuvo sniego, mielai rinkosi paspirtuką ar dviratį.
Ineta juokiasi, kad anksčiau būdavo kitaip. „Nors vis labiau rudenėjo, taip pat stengiausi kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis. Su vaikais, jei tik būdavo galimybė, eidavome į šalia namų esančius parkus pasivaikščioti. Kadangi dirbu sėdimą darbą prie kompiuterio, man toks įprotis itin reikalingas. Juk nuo fizinio aktyvumo priklauso nuotaika, miego kokybė ir kiti svarbūs dalykai“, – tvirtina pašnekovė.
Žingsnius Inetai visą rudenį skaičiuoti padėjo speciali išmaniajame telefone įdiegta programėlė. Į klausimą, ar pavykdavo kasdien nužingsniuoti užsibrėžtus 10 000 žingsnių, Ineta atsako linksėdama galvą.
„Būdavo dienų, kai nužingsniuodavau netgi daugiau. Aišku, vėlyvą rudenį gana dažnai būtent nekoks oras pakišdavo koją pasivaikščiojimams lauke. Tuomet stengdavausi kuo daugiau judėti namuose – tvarkydavausi“, – atvirauja pašnekovė.
Beje, Ineta su vyru Ąžuolu dar rugsėjo mėnesį savo seną taršų automobilį atidavė sunaikinti.
„Praėjusį pavasarį įsigijome elektromobilį, abu juo naudojamės, tad sutarėme, kad senojo mums nebereikia. Gautą 1000 kompensaciją panaudosime elektriniam paspirtukui įsigyti. Nors ir dviratis būtų turbūt neblogai“, – svarsto Ineta.
Vardija tik privalumus
Sostinėje gyvenantys Agnė ir Darius Juravičiai jau ne vienerius metus į darbą ir iš jo dažniausiai važiuoja tik dviračiais arba viešuoju transportu, tad sau patiems mestas iššūkis dar rečiau naudotis automobiliu jų neišgąsdino.
„Jau aštuonerius metus gyvename netoli miesto centro. Mudviejų darbas visai netoli, o vaikų darželis ir mokykla, būreliai išsidėstę tokiu atstumu, kad visai nesunku ir pėsčiomis iki įstaigų nueiti, jei tądien nesinori sėsti ant dviratės transporto priemonės“, – pasakoja Agnė.
Anot moters, kadangi savo mašina jiedu su vyru visada naudodavosi gana retai – tik vykdami tolimesnių atostogų arba lankydami vyro tėvus, kurie gyvena kaime – šį rudenį pastangos dar mažiau naudotis mašina jiems nesukėlė ypatingų nepatogumų.
„Jei savaitgalį likdavome Vilniuje, į parkus ar kitas poilsio erdves traukdavome pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ar viešuoju transportu – priklausydavo nuo oro sąlygų ir nuotaikos. Mums – taip patogu“, – pasakoja Agnė ir priduria, kad, pavyzdžiui, per lapkritį jų automobilis nuriedėjo vos 130 kilometrų.
Juos sudarė kelionė į kaimą ir atgal, dar kelios išvykos su skubiais reikalais mieste.
Panašūs skaičiai buvo ir rugsėjo, spalio mėnesiais – būtent nuo tada pora atidžiau stebi savo judėjimo automobiliu įpročius. Nors prie retesnio automobilio naudojimo jie perėjo palaipsniui, bet dar gerai atsimena netolimus laikus, kai per mėnesį mašina nuvažiuodavo bent dvigubai daugiau kilometrų.
„Tada atrodydavo, kad keturių asmenų šeima – jau „kritinė masė“ ir tikrai verta važiuoti automobiliu net mieste. O gal turėjom daugiau kantrybės stovėti kamščiuose ir ieškoti parkavimo vietos centre?“ – juokiasi A.Juravičienė.
Orams vis labiau rudenėjant, lapkritį pora dviračiais naudojosi jau rečiau nei šiltuoju metų laiku: Darius vaikščiojo pėsčiomis o Agnė važiuodavo viešuoju transportu arba kooperuodavosi su kolegomis ir sėsdavo į vieną automobilį.
Apsipirkti galima ir internetu
Paklaustos, o kaip rudens mėnesiais moterys sprendė pirkinių klausimus, juk dviračiu, paspirtuku ar viešuoju transportu ar pėsčiomis daug ir sunkiai nei paveši, nei paneši, tiek Ineta, tiek Agnė sutartinai šypteli.
„Jau ne vienerius metus didesnius ir mažesnius pirkinius mums pristato į namus. Ypač tai patogu perkant namų apyvokai būtinus dalykus, tokius kaip skalbimo, valymo ir panašios priemonės. Šiais išmaniaisiais laikais labai paprasta apsipirkti per nuotolį, tad mums tai jau seniai nekelia jokių rūpesčių. Tam nereikia automobilio, be to, dar ir marias laiko sutaupyti galima, nes išvengiama eilių parduotuvėse, ilgų klajonių tarp lentynų eilių“, – tvirtina abi pašnekovės.
Pasibaigus šiam eksperimentui, abi šeimos tvirtina, kad dalyvavimas jame buvo ne tik smagus, bet ir labai prasmingas, mat pasirinkimas judėti darniai, akivaizdu, naudingas ne tik aplinkai, jis turi tiesioginės įtakos sveikatai (daugiau judama), taip pat padeda taupyti (finansus, laiką). Svarbiausia – norėti keistis, nesiliauti tai daryti ir nesustoti pokyčių pusiaukelėje, jei netikėtai iškyla kokių nors sunkumų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
