JAV gyvenimą kurianti S. Milinytė prisiminė vaikystę tarp žvaigždžių: „Svajonės išsipildymo nepamiršiu gyvenime“

„Esu be galo laiminga, kad turėjau nepaprastai spalvingą vaikystę“, – su šypsena pokalbį pradėjo JAV gyvenimą kurianti aktorė ir dainininkė Simona Milinytė (26 m.).

 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> lrytas.lt koliažas.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> lrytas.lt koliažas.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Simona Milinytė prisiminė vaikystę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Simona Milinytė.<br>LR archyvo nuotr.
Simona Milinytė.<br>LR archyvo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simona Milinytė.<br>LR archyvo nuotr.
Simona Milinytė.<br>LR archyvo nuotr.
Simona Milinytė.<br>LR archyvo nuotr.
Simona Milinytė.<br>LR archyvo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simona Milinytė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (42)

Lrytas.lt

Mar 10, 2022, 6:57 PM

Moteris gimė ir užaugo Kaune. Nors dėl vokalo pamokų ir įrašų jai tekdavo didžiąją savaitės dalį važinėti į Vilnių, laikinąjai sostinei ji jaučia didelius sentimentus.

„Kiekvieną dieną po pamokų, brolis mane nuveždavo į muzikos, bei vokalo pamokas Vilniuje. Mokiausi ir pas Rositą Čivilytę, Česlovą Gabalį, bei Ireną ir Mikalojų Novikus. Taip pat dainų įrašai būdavo Vilniuje. Todėl kasdien po mokyklos važiuodavau ten, o tada, jau po visų būrelių, bei pamokų – atgal į Kauną. Repeticijos vykdavo kasdien, todėl nuo mažens esu įpratusi turėti mažai laisvo laiko“, – pasakojo ji.

Koks didžiausias jūsų vaikystės prisiminimas, išlikęs iki šiol?

– Nuo penkerių jau pradėjau koncertuoti su dainavimo studija „Tu ir Aš“, bei mano nuostabiausia, pirmąja dainavimo mokytoja Laimute Tamašauskiene. Būtent su jos pagalba išmokau ir įrašiau dainą „Sparnuotosios supynės“ su kuria, po vieno iš dainavimo konkursų, buvau pakviesta į savo pirmąją televizijos laidą.

Tai buvo „Penktadienio muzikos šou“, kurią per TV3 vedė Edmundas Kučinskas ir Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė. Tos dienos, tos svajonės išsipildymo – nepamiršiu gyvenime.

Po vieno TV pasirodymo sekė kiti – laidos, įvairūs Kalėdų ir Naujųjų metų žiburėliai...

Manau vienas iš įsimintiniausių mano pasirodymų televizijoje buvo vienoje iš muzikinių mūšių laidų. Buvau vienoje komandoje su grupe „Mango“, kitoje komandoje buvo grupė „Yva“. Aš nuo pat mažumės buvau ir iki šiol esu didelė Natalijos Bunkės, „Yvos“ ir taip pat grupės „Mango“ gerbėja, todėl būtent tas momentas, kada stovėjau vienoje scenoje su savo dievaitėmis, man tapo neįkainojamu prisiminimu.

Jos taip šiltai ir gražiai su manimi elgėsi, o aš, žinoma būdama vos 12-os, iš to jaudulio vos pastovėjau.

Kas labiausiai Jums vaikystėje patiko, o dabar kelia didžiausius prisiminimus?

– Jei kalbant apie vaikystę bendrai – šeimos vakarai. Esamame labai artimi su tėveliais, nes jie, nors ir be galo sunkiai dirbdami, sugebėdavo kiekvieną vakarą skirti laiko būti su manimi, bei mano jaunesniu broliu. Labiausiai laukdavome iš darbo grįžtančio tėčio, nes jis visada mums parveždavo po šokoladinį kiaušinį, ar šiaip kokį skanėstą.

Turėdavome tradiciją kiekvieną savaitę su šeima žiūrėti penktadienio filmą. Tai buvo kaip susitarimas, kad mes visi kartu praleisime vakarą.

Labiausiai man vaikystę primena šventės. Esu be galo didelė Kalėdų mylėtoja. Būtent kalėdiniu laikotarpiu daug laiko leisdavome visa šeima kartu, nuo dekoravimo, iki gaminimo, dovanų pakavimo. Todėl būtent Kalėdų metas man sukelia didžiausią nostalgiją.

Kaip buvote aukėlajama bei kokios vertybės jums buvo diegiamos?

– Augau labai tvarkingoje šeimoje, kurioje nieko nėra svarbiau už artimuosius. Nuo mažens man šeima yra numeris vienas. Man nuo mažens buvo rodomas pavyzdys, kad nei darbas, nei pinigai, nei draugai, nei kas kitas nėra svarbiau už šeimą.

Mano tėvelis, nors ir dirbdamas po 18 ar net daugiau valandų per parą – niekada neatmesdavo mano skambučio. Net sėdėdamas svarbiausiame susitikime, jei aš skambindavau, jis pakeldavo ragelį ir paklausdavo, ar kažkas skubaus. Jei ne, jis perskambindavo.

Tačiau jis būtent ir parodė man tą pavyzdį, kad už šeimą šiame pasaulyje nėra nieko svarbiau. Nors ir kaip ilgai ir sunkiai dirbdavo, kasdien po darbo jis rasdavo jėgų praleisti laiką su manimi ir mano broliais.

Taip pat nuo mažens turėjau aktyvų repeticijų bei būrelių grafiką, todėl buvau mokoma punktualumo, atkaklumo, tikslų siekimo sunkiu darbu, bei siekimo tobulėti.

Kuo norėjote būti užaugusi? Ar tai išsipildė?

– Kadangi augau scenoje, televizijoje, repeticijų ar įrašų salėse, visada norėjau savo gyvenimą vienaip ar kitaip sieti su šou verslu. Tai ir išsipildė. Siekiau to, niekada nenustojau ir tą darau iki šiol. Muzika, filmai, socialiniai tinklai – vienaip ar kitaip, visada esu susijusi su šou verslu.

Žinoma, pabaigiau keletą universitetų. Išvykau dar būdama 12-oje klasėje. Todėl vykau dar nežinodama nei ką studijuosiu, nei ką noriu studijuoti. Tikslaus plano neturėjau, baigus mokyklą teko užsiregistruoti laikyti net keletą papildomų egzaminų – JAV universiteto stojamųjų TOEFL, SAT ir ACT. Būtent jų balai ir lemia istojimą į universitetus JAV.

Išlaikiau juos aukštais balais, tačiau teko papildomai ruoštis ne vieną mėnesį, nes juose yra daug dalykų, ko pas mus mokyklose Lietuvoje nėra mokoma. Žinoma, sunku yra ir dėl to, kad ir kalba nėra gimtoji, mokslai skiriasi, todėl šiems egzaminams tenka ruoštis daug. Paprastų Lietuvos brandos egzaminų JAV universitetai nepriima. Nors šiuo metu taisyklės jau yra keičiamos. Kiek žinau, dauguma universitetų žada atsisakyti dalies šių egzaminų.

Kadangi labai daug jiems mokinausi, ėjau į kursus, paskaitas, studijavau būtent šių testų pasiruošimo knygas ir vadovėlius – juos išlaikiau aukštu balu ir tada jau galėjau pateikti aplikacijas į universitetus. Įstojau į kriminalinę teisę. Tuo metu maniau, kad noriu studijuoti teisę. Tačiau daugiau pasigilinusi supratau, kad nenoriu tuo užsiimti visą savo gyvenimą ir tada savo specialybę universitete pakeičiau į komunikaciją ir viešuosius ryšius.

Čia jau buvo mano „arkliukas“. Mokslai nepaprastai patiko, visas paskaitų pasirinkimas, auditorijų įvairovė – stebino. Tikrai mėgavausi studijomis. Paskaitos buvo ne tik nepaprastai įdomios, bet ir be galo naudingos. Baigiau universitetą su pagyrimu, tikrai buvau atsidavusi mokslams. Neužsiiminėjau nei šou verslu, nei kažkuo kitu – visą laiką mokiausi, tai man buvo įdomu.

Baigusi bakalaurą nusprendžiau stoti į Kalifornijos universitetą ir vis tik gauti teisės sertifiktą. Tad baigiau Nukentėjusiųjų atstovavimo studijas. Tačiau tik dar kartelį įsitikinau, kad esu per jautri užsiimti tuo visą gyvenimą.

Bylos, kurias teko nagrinėti per paskaitas, buvo nepaprastai žiaurios, skaudžios ir tikrai nusprendžiau, kad to visą gyvenimą daryti nenoriu. Tačiau nesu žmogus, kuris meta tai, ką pradėjo, todėl kaip ir minėjau, paskaitas baigiau, ir sertifikaciją atstovauti nukentėjusiuosius gavau.

Po universitetų, dar įstojau ir į Niujorko filmų akademiją, studijuoti aktorystės meno. Kadangi jau buvau užsitikrinusi rimtą specialybę ir baigusi net kelias studijas – galėjau vėl laiko skirti šou verslui. Tą būtent ir norėjau daryti. Mokslus baigiau. O baigusi ir pradėjau užsiimti aktoryste profesionaliai, o ne dirbti teisės ar komunikacijos srityse.

Pradėjau eiti ir į profesionalias atrankas, dirbti su projektais. Dabar gyvenu nepaprastai įdomų gyvenimą. Turiu ir TV projektų, ir reklamų, ir filmų filmavimų. Dirbu darbą pagal specialybę, kurį tikrai myliu.

Kadangi dirbu 6, o kartais net ir visas 7 dienas per savaitę, be poilsio, grafikas nepaprastai įtemptas. Norėčiau turėti šiek tiek daugiau laisvo laiko tokiems dalykams, kaip pasižiūrėti filmą, nueiti į kino teatrą... Bet kad jau man didelis gyvenimo tempas įprastas nuo mažens ir patinka, galiu drąsiai sakyti, kad kol kas nieko nenorėčiau keisti.

Ar norėtumėte sugrįžti į vaikystę?

– Norėčiau. Bet tik tam, kad viską patirti dar kartą. Nieko nenorėčiau keisti. Galiu tikrai sakyti, kad turėjau nepaprastai nuostabią vaikystę.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kuo panašūs G. Landsbergis ir V. Blinkevičiūtė?