Japonijos skonių vakare žinomi žmonės dalijosi savo atradimais virtuvėje

2022 m. birželio 13 d. 09:19
Renginio metu žinomi vilniečiai patys gamindami, o paskui ragaudami japoniškos virtuvės patiekalus bei desertus sužinojo, kaip lengva ir smagu Azijos skonius įsileisti į kasdienę virtuvę.
Daugiau nuotraukų (69)
Kviestiniai svečiai nepraleido galimybės apsilankyti vakarėlyje, virtusiame maisto gaminimo dirbtuvėmis ir jo metu kuo daugiau sužinoti apie Japonijos virtuvės išskirtinumus bei išmokti patiems pasigaminti Tekančios saulės šalies patiekalų. Renginyje buvo galima išvysti komunikacijos specialistę, desertinių įkūrėją Liuciną Rimgailę su vyru, renginių vedėju Tadu Rimgaila ir jų pirmagimiu Oskaru, atlikėją Ingridą Martinkėnaitę, modelį, drabužių kūrėją Simoną Starkutę, fotomenininkę Jurgą Anusauskienę su draugu Nerijumi Vernicku, aktorę, režisierę Reditą Dominaitytę, fotografę, jogos mokytoją Rūta Andre su draugu, dailininku Valerijumi Šatunovu ir kt. Žinomi žmonės nepabūgo užsivilkti prijuosčių, stoti prie viryklių ir pasileisti į kulinarinį nuotykį, kuriame atsiskleidė Japonijos skoniai bei aromatai.
Maisto ruošos vakarėliui dirigavo žinomas kulinaras, atlikėjas, muzikinių projektų dalyvis Jonas Jonušas ir „Clearspring“ atstovė Julia Arabuli, kurią į Lietuvą pakvietė atvykti didžiausias Baltijos šalyse ekologiškų ir sveikų produktų parduotuvių tinklas „Livin“.
Svečiai drauge su Julia ir Jonu gamino japoniškus patiekalus ir paskui galėjo jų paskanauti. Vilniečiai įgijo žinių, kaip patiems namuose būtų galima pasigaminti gaivių salotų su „Yuzu Ponzu“ padažu (tradicinis Japonijoje gaminamas padažas su kvapiųjų mandarinų sultimis), tofu šaparagų, praturtintų umami skonio miso padažu, rytietiškų soba makaronų su jūržolėmis ir riešutų sviesto padažu bei mačia panakotos su mangų tyre. Kaip sakė vakaro vedėja J.Arabuli, „Clearpsring“ – tai tris dešimtmečius skaičiuojantis šeimos verslas, kuris specializuojasi autentiškų japoniškų ir sveikų ekologiškų produktų srityje. „Kai kurie asortimente esantys japoniški produktai gaminami pagal autentiškus daugiau nei 500 metų senumo receptus“, – pastebėjo J. Arabuli.
„Į šį kulinarinį renginį vykau todėl, kad beveik buvau nesusipažinusi su japonų virtuve. Gal tik bendrą supratimą apie sušius bei ramenus turėjau“, – apie vakarą, vykusį „Beatos virtuvės“ kulinarijos studijoje, sakė verslininkė, komunikacijos specialistė Liucina Rimgailė. Maisto srityje ne vienerius metus besisukančiai moteriai buvo labai įdomu susipažinti su šios autentiškos virtuvės ypatumais. Ir kaip pati sako, sužinoti daug įdomių dalykų ne kokioje nors rytietiško stiliaus užkandinėje, o tiesiai – iš pačių profesionalų lūpų, Japonijos virtuvę pažįstančių, kaip „du kart du“.
Liucina įsitikinusi, kad renginio metu įgytos žinios jai labai pravers kasdienėje virtuvėje. „Bene svarbiausias dalykas japonų maisto kultūroje – padažai. Dar sužinojau, kad tofu gali būti naudojamas ir kaip garnyras. Viskas tikrai nesudėtinga, kaip kad anksčiau maniau. Tik reikia įgūdžių viską miksuojant“, – šypsodamasi teigė desertinės ir kepyklėlės įkūrėja, pastebėjusi, kad japonų virtuvėje pagrindą sudaro mažai apdoroti bei augalinės kilmės produktai. Paklausus, kaip trumpai galėtų apibūdinti Tekančios saulės šalies virtuvę, L. Rimgailė atsakė: „Lengvumas, natūralumas, savitumas.“
Pasak fotomenininkės Jurgos Anusauskienės, virtuvė yra neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis, todėl moteris dažnai keliaudama po svečias šalis visuomet stengiasi ištaikyti progą ne tik paskanauti įvairių patiekalų, bet ir patekti į virtuvę, kad susipažintų su vietinėmis kulinarijos plonybėmis. Ir nors Japonijoje Jurgai dar neteko pabuvoti, tačiau tiek, kiek ji skanavusi japoniškų patiekalų, šie, pasak pašnekovės, visuomet išsiskirdavę natūralumu, grynumu, tikrojo skonio pojūčiu. „Mėgstu ryžių ir grikių makaronus, kuriuos mielai komponuoju su įvairiais kitais ingredientais. Mano mėgstamiausi japoniški valgiai: sašimi ir miso striuba su tofu, jūrų dumbliais bei šitakė grybais“, – vardijo žinoma moteris, renginio metu naujai atradusi „Yuzu ponzu“ padažą su kvapniųjų mandarinų aromatu, soja ir ryžių actu. Pasak J. Anusauskienės, Japonija daug kam yra mistiška ir labai įdomi šalis, štai kodėl ir šios šalies virtuvė tokia populiari visame pasaulyje.
Kaip sakė modelis ir drabužių kūrėja Simona Starkutė, japoniška virtuvė jai patinka dėlto, jog tai – yra ganėtinai lengvas ir greitai virškinamas maistas. Simona prisipažino pati nemėgstanti gaminti maisto, tačiau prisiminė, kad jai pačiai yra tekę namuose svečiams ruošti lašišos sašimi. Tai, pasak žinomos moters, vienas lengviausiai paruošiamų japoniškų patiekalų. Ir visgi, mėgstamiausias modelio patiekalas – miso sriuba. „Renginio metu savo akimis išvydau, jog naudojant atitinkamus produktus japoniškas maistas gaminamas itin lengvai ir paprastai.“, – savo mintimis dalijosi laisvalaikio drabužių kūrėja.
Režisierė bei aktorė Redita Dominaitytė mano, kad lietuviai vis dar ne itin gerai susipažinę su japonų kultūra bei jų virtuvės paslaptimis. „Beveik viskas, ką mačiau ar ragavau renginyje man buvo nepatirti, neregėti pojūčiai ir atradimai. Žinoma, smagu, kai skanu, bet svarbiausia, kad tai – ir sveika. Štai kur slypi didžiausias japonų virtuvės privalumas! Produktai be pridėtinio cukraus, dirbtinių dažiklių, sintetinių priedų...“, – vardijo aktorė. Moteriai tikru atradimu renginyje tapo miso pasta – daug baltymų turinti, fermentuota pasta, gaminama iš sojos pupelių, ryžių ar miežių. Redita sužinojo, kad miso pastą galima dėti į įvairias sriubas, sultinius. „Taip pat negalėjau atsistebėti, kad mačia – tai ne tik arbata, bet ir ganėtinai dažnas įvairių patiekalų ingredientas. Vakaro metu mes kaip tik ir gaminome vasarišką desertą su mačia“, – kulinariniais įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Žinomam kulinarui Jonui Jonušui ne pirmą kartą tenka vesti japonų virtuvės kursus. „Man japonų virtuvė, tai – estetika, minimalizmas ir tobulumo paieškos paprastume. Ši virtuvė kaskart nustebina savo keistumu ir išieškojimu kažkokiose detalėse; tai gal ne tiek jų virtuvės, bet pačios kultūros dalykas. Tarkim, kai verdant sojos pieną puodo viršuje susidaro plutelė, specialios lazdelės dėka ši plutelė suvyniojama, o po to naudojama kitiems patiekalams gaminti... Tai – tik viena iš šimtmečius skaičiuojančių japoniškų tradicijų...“, – pasakojo J. Jonušas.
Japonijoje žinomas vyras niekada nebuvęs, tačiau nuo vaikystės be galo domisi šia kultūra, kartais piešia jų hieroglifus, lankė dziudo ir kitus kovos menus, svajoja išmokti jų kalbą bei, žinoma, perprasti jų virtuvės paslaptis. Pasak kulinaro, daugelis mano, kad egzotiška virtuvė, tokia, kaip Japonijos, yra kažkokia itin sudėtinga ir todėl neįmanoma namuose atkartoti restorane skanautų valgių. „Čia – labiau ne recepto ar gamybos galimybių klausimas, bet požiūrio klausimas, – įsitikinęs Jonas. Lietuviai puikiai gali pasigaminti namuose japoniškų patiekalų. Kad ir paprasčiausiai supjaustyti geros žuvies gabalėliais, išsivirti suši ryžių. Visai nebūtina suvynioti taip, kaip restorane, nes tam reikia įgūdžių, bet galima tiesiog tokį maistą valgyti kaip sašimi. Žinoma, šiam tikslui reikia ir specialių padažų, ir jūros dumblių lapų, tačiau juk viso to galima įsigyti parduotuvėje.“ Pasak maisto žinovo, iš japonų būtų pravartu pasisemti praktikos, kaip skaniai ir sveikai pavalgyti, bet nepersivalgyti: geriau mažiau, bet kokybiškiau.
Vyras mano, kad japonų virtuvė išpopuliarėjo ir dėl savo egzotiško įvaizdžio, ir dėl tobulumo paieškų paprastume. Ryžiai ir žalia žuvis, anot pašnekovo, tai – tik ta dalis, kurią pasaulis žino labiausiai: tai ir prašmatnu, ir skanu, ir paprasta, – matyt, žmones traukia tokia kombinacija.
J. Jonušas noriai pasidalijo japonišku patarimu, kaip greičiau ryte atsigauti po vakarykščio vakarėlio: karštas vanduo, šaukštelis geros miso pastos ir šiek tiek patrupintų jūros dumblių lapelių. Anot Jono, tai – nesudėtinga, bet labai veiksminga!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.