Šalyje vis dažniau aidint su skyrybomis susijusiems skandalams, situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ analizavo Dainius Židanavičius. Jis išskyrė kelis esminius aspektus, kuriuos būtina žinoti, norint nenukentėti skyrybų atveju.
„Čia yra du esminiai momentai, kuriuos aš kaip skyrybų advokatas, pažymėčiau. Tai yra tai, kad iki santuokos sutuoktiniai įgija turtą paprstai bendrosios dalinės nuosavybės teise, o po santuokos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Niuansas šitos atoskyros yra tas, kad jeigu po santuokos, nesant ikivedybinės ar povedybinės sutarties, kaip ir įrodinėti kažko nereikia, nes tas turtas kaip ir bendras yra, pagal įstatymą.
Dalintis jisai pagal bendrąją taisyklę turėtų per pusę. Imant duomenis, kad egzistuoja vienoks ar kitoks turtas, įgytas iki santuokos, vat štai čia prasideda nemaži niuansai, kadangi jau kiekvienas iš sutuoktinių turi įrodinėti savo indėlį įgyjant tą turtą“, – laidoje kalbėjo D.Židanavičius.
Laidoje advokatas paaiškino, kad dalinė nuosavybė yra tada, kai pora gyvena ir veda bendrą biuždetą kaip partneriai. Tuo tarpu jungtine laikomas turtas, įsigytas porai esant santuokoje.
„Dalinė nuosavybė yra tarp vadinamo sugyventinio. Tada, kada asmuo veda bendrą ūkį, gyvena šeiminį gyvenimą, turi bendrą biudžetą abu iki santuokos, kaip sugyventiniai, kaip partneriai. Čia yra galima dalinė nuosavybė, įgyti turtą dalinės nuosavybės teise. Jeigu mes turime omenyje jungtinę nuosavybę – tai turime omenyje jau yra po santuokos, kada jau yra susituokę asmenys“, – paaiškino advokatas.
Bandymas pretenduoti iki santuokos įgytą kito sutuoktinio turtą, jis turėtų pateikti turimus įrodymus, kurie pagrįstų jo prisidėjimą prie turto įsigijimo.
„Atitinkamai sutuoktinis turėtų įrodinėti savo indėlį įgyjant tą turtą iki santuokos. Įrodinėti visų pirma tai, kad jau tuo metu įsigyjant turtą buvo bendras gyvenimas tarp šalių – bendras ūkis, bendras biudžetas, bendras siekis įgyti turtą, bendras vaikų planavimas ir panašiai.
Ypatingas akcentas, kad įrodinėjimas turės ypatingą reikšmę būtent tuo, kad egzistavo susitarimas tarp šalių, ką turės įrodynėti tas sutuoktinis, tikslų įgyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Ir atitinkamai sklypus, kaip pavyzdys, namą ar kitą turtą, kurį viena iš šalių įgijo iki šalių santuokos sudarymo“, – teigė advokatas.
Pasak D.Židanavičiaus, įrodyti, kad sutuoktiniai vedė bendrą ūkį galima pateikiant jų susirašinėjų bei pokalbių išklotines. Taip pat į tyrimą būna įtraukiami ir liudytojų parodymai.
„Idealiausias atvejis, kuomet partneriai, sugyventiniai būna sudarę jungtinės veiklos ar partnerystės sutartį, kurioje paprastai viskas ir būna apsprendžiama. Bet mes visi puikiai suprantame, kad retas, kuris pasirašo tokią jungtinės veiklos ar partnerystės sutartį ir visa tai palieka gražiai tėkmei iki kol kyla tam tikras ginčas.
Įrodinėjimui pasitelkiamos įvairios priemonės. Tai – rašytiniai įrodymai, susirašinėjimai tarp šalių, kuriuose atsispindi kažkokie tai planai pirkti turtą, jo ieškoti, dėrėtis dėl kainos ir panašiai. Kur atsispindi vieno ar kito indėlis. Atitinkamą reikšmę turi ir liudytojų parodymai. Tai yra asmenys, kurie betarpiškai matė šalis gyvenant kartu. Lygiai taip pat jie yra pasitelkiami ir, galbūt, aplinkybių įrodinėjimui, kad patvirtintų vienokias ar kitokias aplinkybes“, – kalbėjo advokatas.
Remdamasis savo, kaip advokto, praktika, D.Židanavičius teigė, jog daugelį bylų, dėl prieš santuoką bendrai įsigyto turto, pavyksta laimėti.
„Kalbėsiu savo atveju, kaip skyrybų advokato, mano vedamose bylose, galiu pasakyti tiek, kiek bylų esu pravedęs, būtent tarp sugyventinių, vadinkim taip, ginčo, kas liečia būtent turto dalybas nesudarius santuokos. Na, sakykime taip 80 proc. bylų panašiai, kad baigiasi pozityviai, mano kliento naudai, įrodinėjant būtent tai, kad netgi kito asmens vardu įregistruotas daiktas visgi buvo perkamas abiejų. Ar vieno asmens vardu įregistruota įmonė visgi buvo siekis įsteigti tą įmonę abiejų, vystyti ir plėtoti abiejų“ , – apie atvejus, kuriuos yra tekę narplioti teisme, pasakojo jis.
Kalbas apie tai, jog neva prabangų kostiumą ir automobilį vyrui V.Siegel-Suodaitė pirko iš įmonės lėšų, advokatas palieka aiškintis atitinkamoms institucijoms.
„Supraskime vieną dalyką, kad skyrybų bylose, iš esmės, pagrindinis aspektas ir teismo pareiga yra turtą padalinti. Tai yra – tas turtas, kuris įgytas santuokos metu, būtų padalytas. Lygiai taip pat jei mes turime sugyventinių klausimą – teismo pareiga yra išsiaiškinti, ar tą turtą sugyventiniai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar visgi vienas.
Aiškintis tas aplinkybes, kad va štai, buvo perkamas kostiumas galimai vienam iš sugyventinių ar ten perkamas automobilis jo, neva, naudai, o ne įmonės, manau, kad šitos detalės turės reikšmę, bet daugiau netiesioginę“, – kalbėjo jis.
Iš savo praktikos D.Židanavičius teigė, jog daugelis, skyrybų byloje iškeltų ikiteisminių tyrimų dėl smurto, jos eigoje būna nutraukiami.
„Kaip skyrybų advokatas galiu pasakyti tokį dalyką, kad mano vedamose bylose faktiškai kas trečia, galima sakyti, skyrybų byla šalia savęs turi ir ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ar dėl fizinio skausmo sukėlimo kitam.
Kuo jos baigiasi? Tai dauguma baigiasi tuo, kad būna nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Juo labiau, kai paprastai egzistuoja tokie atvejai, kai yra abiejų pusių skundai, kitaip tariant ir nutentėjusysis lygiai taip pat pateikia skundą iš savo pusės. Paprastai tie ikiteisminiai tyrimai tam tikrame etape dažnu atveju būna nutraukiami“, – kalbėjo advokatas.
