Sek sporto naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!
Tačiau seną aksiomą, jog automobilių sportas - ne toks jau nekaltas reginys, retsykiais primena avarijos, gerokai apkartinančios gyvenimą ne tik į jas patekusiems lenktynininkams ar komandų vadovams, bet ir ištikimiems žiūrovams.
Daitonos aidai pasiekė Europą
Naujausias to pavyzdys – didžiulė masinė avarija, laimei netapusi didele tragedija, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio „NASCAR Nationwide Series“ čempionato lenktynėse, šeštadienį vykusiose garsioje „Daitona International“ trasoje.
Incidentas kilo, kai varžybų favoritas Reganas Smithas bandė uždaryti trajektoriją Bradui Keselowskiui ir tokiu būdu nesudaryti jam galimybės lenkimo manevrui. Susilietę jų automobilių korpusai ėmė suktis lenktynių trasoje vilkeliu, o į juos iškart įsirėžę vienas po kito dužo iš paskos važiavusių sportininkų automobiliai.
Kaip dažnai būna tokiais atvejais, labiausiai nukenčia mažiausiai patyrę. Po kelių šoninių smūgių į orą pakilo pirmenybių debiutanto Kyle'o Larsono lenktyninis „Chevrolet Camaro“, kuris, regis amžinybę slysdamas šonu ir trankydamasis į trasą nuo žiūrovų skiriančią metalinę tvorą, sėte sėjo įvairias lenktyninio automobilio detales, virtusias duženomis. Apsauginė tvora sulaikė tik nedidelę dalį ore skraidančių nuolaužų, o kitos žiro tiesiai į pilnas tribūnas. Ne išimtis - ir nuo automobilio atitrūkęs ratas.
Incidento metu laužu virto 12 automobilių, nukentėjo 33 žiūrovai, du iš jų - kritinės būklės išgabenti į ligoninę.
Nepaisant grėsmingo incidento rimtesnių traumų nepatyrė nė vienas sportininkas, o pergalė šiose lenktynėse pripažinta Tony Stewartui. Tačiau pergalės šampano jam neteko ragauti. Atšaukta buvo ir nugalėtojų apdovanojimo ceremonija.
Šios serijos lenktynių viceprezidentas Steve О'Donnellas iškart išplatino pranešimą, jog „NASCAR Nationwide Series“ vadovai ir teisėjai itin atidžiai išnagrinės visas incidento detales ir nuspręs, ar reikia skubiai imtis neatidėliotinų priemonių geresniam didelį populiarumą įgijusių lenktynių saugumo užtikrinimui.
Stebėtinai greitai Daitonos aidai pasiekė ir Europą. Paskelbta, kad Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidento Jeano Todto iniciatyva pirmadienį lenktynių saugumo klausimus papildomai nagrinės ir FIA varžybų saugos komitetas.
Avarija, vos nesužlugdžiusi automobilių sporto
Kiekviena nelaimė - skaudi. Tačiau pasaulinės automobilių sporto istorijos ir jos neišvengiamo atributo - avarijų fone šeštadienio įvykiai Daitonos trasoje atrodo kaip lengvas pagrūmojimas pirštu iš giedro dangaus, nepranašaujantis nei didelės audros, nei žaibų.
Didžiausia katastrofa automobilių sporte įvyko 1955 metų birželio 11-ąją, kai Prancūzijoje rengiamos garsiosios Le Mano lenktynės nusinešė 83 gyvybes, per 120 žmonių buvo sužeista, iš kurių beveik pusė - labai sunkiai.
Visi jie – vienos, skaudžiausios automobilių sporte nelaimės aukos. Tądien 49 metų pilotas
Pierre'as Eugene Alfredas Bouillinas (automobilių sporto istorijoje žinomas kaip Pierre Leveghas), vairuodamas galingą aštuonių cilindrų „Mercedes 300 SLR“ sportinį automobilį ir skriedamas 250 km/val greičiu, užkliudė prieš jį važiavusio, tačiau staigiai pristabdžiusio būsimojo pasaulio čempiono Maiko Hotorno automobilį.
Panašiai kaip Daitonoje, prancūzų lenktynininko P. Levegho „Mercedes“, atsitrenkęs į netikėtą kliūtį, pakilo į orą ir nuskriejęs ore pusšimtį metrų įsirėžė į žiūrovų pilną tribūną...
Bolidas pažiro į smulkiausias dalis, kurios, įgavusios nemenką pagreitį, tarsi peiliu raižė lenktynes stebėjusius žiūrovus. Variklis nulėkė į kitą pusę, ratai – irgi pažiro skirtingomis kryptimis, tačiau pražūtingiausių pasekmių turėjo sprogęs degalų bakas ir akimirksniu tribūnas apgaubusi ugnis.
Žuvo ne tik pats lenktynininkas P. Leveghas, kurio sportinė karjera jau artėjo į pabaigą, bet ir 82 žiūrovai, daugybė jų iš lenktynių vėliau į namus sugrįžo sunkiai sužaloti.
Suprantama, ši tragedija susilaukė didžiulio atgarsio. Ilgai ji buvo minima kaip „avarija, vos nesužlugdžiusi automobilių sporto“.
Pasipylė reikalavimai apskritai uždrausti lenktynes. Kai kuriose šalyse taip ir įvyko. Pirmiausia bažnyčios vadovybės spaudimo neatlaikė Šveicarijos valdžia. Tais pačiais 1955-aisiais buvo atšauktos Prancūzijos, VFR, Ispanijos „Grand Prix“, 1000 km lenktynės Niurburgringe ir net garsiosios „Pan American“.
Netrukus Meksikos prezidentas uždraudė šalies teritorijoje rengti automobilių lenktynes bendro naudojimo keliuose ir taip galutinai palaidojo gražias tradicijas čia įgijusius ralius.
Verstis per galvas buvo priversti ir Le Mano lenktynių organizatoriai. Po šios tragedijos jie buvo priversti patvirtinti atskiras taisykles, apribojančias sportinių automobilių variklių darbo tūrį iki 2,5 litro, įvesti kuro sunaudojimo normas ir kitas dirbtines kliūtis, turėjusias pažaboti automobilių greitį.
Tačiau lazda visuomet turi du galus. Garsiosios automobilių lenktynės prarado pasaulio čempionato statusą.
Brangi markizo klaida
Kai Le Mano tragediją pamažu jau ėmė dengti užmaršties dulkės, gerą kaušą žibalo į vos berusenusį aistrų laužą vėl pliūptelėjo portugalų markizas De Portago, talkinamas anglų navigatoriaus Eddy Nelsono.
Šis duetas 1957 metų garsiosiose „Tūkstančio mylių“ lenktynėse vairavo gamyklinės komandos „Ferrari“. Sutapimas, tačiau ir šiam ekipažui važiuojant 250 km/val. greičiu užsiblokavo perkaitęs vienas bolido ratas. Lenktynininkas nesuvaldė automobilio, ir šis vėl rėžėsi į varžybas žiūrėjusią miną. 11 žuvusių vietoje ir dešimt sužeistų – tokios šios irgi vienos skaudžiausių avarijų pasekmės.
Iškart po šios tragedijos Italijos valdžia taip pat uždraudė automobilių lenktynes bendro naudojimo keliais. Taigi, pokario metais automobilių sporto viršūne laikytos didžiosios Europos kelių varžybos liko istorija, o lenktynės persikėlė į visiškai uždaras įvairaus ilgio trasas.
Avarija, užbaigusi benzino erą
Neišvengiamas automobilių sporto palydovas – avarijos – lydėjo ir automobilių sporto karaliene tituluojamą „Formulę 1“, ir ralį, ir žiedines lenktynes. Ypač – kol pagrindiniu sportininko argumentu trasoje buvo laikomas galingas ir greitas superautomobilis.
„Jei neįstengi laimėti, bent važiuok įspūdingai“,- mėgo kartoti Eddie Sachsas, laimėjęs daugelį lenktynių įvairiuose Amerikos čempionatuose.
E. Sachsas žuvo po susidūrimo su Dave‘u MacDonaldu 1964 metais „Indianapolio 500“ lenktynėse. D. MacDonaldo bolidas sudužo ir užsiliepsnojo, o E. Sachsas bandė neužkliudyti trasa priekyje slystančio varžovo automobilio. Tačiau nepavyko. Atsitrenkus sprogo ir E. Sachso automobilis. Sportininkas žuvo, nors patyrė tik keletą nedidelių nudegimų.
Šis incidentas užbaigė benzino erą „Indianapolis 500“ lenktynėse. Nuo 1965 m. čia naudojamas tik metanolis.
Kuriami filmai, graibstomi automobiliai
Paradoksalu, tačiau avarijos irgi masina žiūrovą. Apie jas dar ilgai ne tik diskutuojama, rašomos knygos ir net kuriami filmai.
2009 m. britai sukūrė filmą, pasakojantį apie tragediją 1955-iais Le Mano lenktynėse ir vieną žmogų, tapusį šios istorijos herojumi. Tai amerikiečių lenktynininkas Johnas Fitchas, turėjęs perimti lemtingojo „Mercedes“ vairą. Le Mano tragedija paskatino jį susirūpinti lenktyninių automobilių saugumu, o amerikiečio išrasti patobulinimai vėliau išgelbėjo tūkstančius gyvybių.
Prieš pusantrų metų įvyko garsus aukcionas, kuriame už rekordinę sumą – 843 tūkst. svarų sterlingų parduotas senovinis britų lenktyninis automobilis „Austin-Healey 100 Special Test Car“, kurio išskirtinis ženklas - dalyvavimas katastrofa pasibaigusiose Le Mano lenktynėse.
Nors Daitonoje šeštadienį dėl avarijos buvo atšaukta apdovanojimų ceremonija, tačiau niekam net mintis nešovė į galvą atšaukti pagrindinį sekmadienio įvykį – NASCAR aukščiausiojo diviziono 500 mylių „Sprint Cup“ lenktynes.
Lenktynių organizatoriams buvo iškilusi tik vienintelė papildoma problema – kaip forsuoti trasą saugančios tvoros atstatymo darbus, kad jau sekmadienį neliktų nė žymės apie šeštadienio avariją.
