Automobilių gamintojai, regis, jau užmiršo neseniai pasaulį sudrebinusią finansų krizę ir žada pristatyti daugiau nei bet kada „ekstravagantiškų ir smagių“ automobilių.
Kaip tai įmanoma surengti mieste, kurio vizitinė kortelė – tūkstančiai apleistų ir apgriuvusių namų, didelis nusikalstamumas ir vargingai gyvenantys miestiečiai?
Tiesa, kelios dienos dažais kvepiančių suaugusiųjų žaisliukų blizgesio vargu ar turės ilgalaikės teigiamos įtakos varganam miestelėnų gyvenimui.
Automobilių paroda sutraukia lankytojus kartą per metus, o Detroitą pastaruoju metu išgarsinę urbanistiniai griuvėsiai vilioja smalsuolius kiekvieną dieną.
Didžiausias JAV miestas, paskelbęs bankrotą
Deja, Detroito nelaimę turistine pramoga pavertusių lankytojų paliekamų pinigų nepakaks padengti daugiau nei 18 milijardų dolerių miesto skolos.
Detroitas, praėjusio amžiaus pradžioje ir viduryje blizgėjęs prabanga ir užtikrinęs viduriniajai miestelėnų klasei gerą užmokestį bei dosnias pensijas, yra bankrutavęs.
Miesto skolos beviltiškai viršija pajamas, o JAV automobilių pramonės sostinė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
Detroitas tapo didžiausiu JAV istorijoje miestu, kuriam teko paskelbti bankrotą.
Detroitui paskirtas laikinas prižiūrėtojas advokatas Kevynas Orras, save apibūdinantis kaip geros valios diktatorių. Jam pavesta prižiūrėti diržų susiveržimo ir susitarimo su kreditoriais procesą.
Tarp šiuo metu svarstomų strateginių veiksmų – miesto meno kolekcijos nuoma ar net pardavimas bei ryžtingas pensijų mažinimas. Naujausi pasiūlymai – pensijas sumažinti 84 procentais.
Amerikos automobilių pramonės lopšys
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Detroito nuosmukis – neįtikėtina tragedija. Miestas, įkurtas prancūzų atradėjo, keliautojo ir vėliau – Luizianos gubernatoriaus Antoine‘o de La Mothe Cadillaco, vėliau išgarsėjo kaip pasaulinė automobilių pramonės inovacijų sostinė.
Būtent Detroite amerikiečių inžinierius ir vienas žymiausių visų laikų kapitalistų Henry Fordas 1903 m. įkūrė „Ford Motor“ kompaniją, tapusią kokybiškų ir įperkamų automobilių sinonimu. „Ford“, „Chrysler“ ir „General Motors“ (vadinamoji „Didžioji Trijulė“) kurį laiką buvo didžiausi ir nepralenkiami automobilių gamintojai pasaulyje.
„Didžiosios Trijulės“ klestėjimo metais bet kuris vidurinę mokyklą baigęs darbštus vyrukas galėjo gauti geriau nei vidutiniškai mokamą darbą Detroito automobilių pramonėje. Ši pramonė daug prisidėjo prie vadinamosios amerikietiškosios svajonės sukūrimo.
Iš dalies dėl jos JAV Vidurio Vakaruose idealios šeimos modeliu tapo dirbantis vyras, namų šeimininkė moteris, vaikai ir namas priemiesčiuose. Tokio gyvenimo tikėjosi ir nemažai XX a. pabaigos darbininkų klasės amerikiečių, tačiau daugelio jų lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti.
Buvo gerovės simbolis
Detroito automobilių pramonės pakilimo metu į miestą plaukė darbininkai iš visos Amerikos.
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Detroite gyveno beveik du milijonai žmonių. Detroitas buvo penktas miestas pagal dydį. Šiuo metu – vos aštuonioliktas.
Vidutinio gyventojo pajamos augo kaip ant mielių. Buvo pastatyti prabangūs dangoraižiai, klestėjo restoranai, o amžiaus viduryje čia gimė legendinė soulo muzikos įrašų kompanija „Motown“, išgarsinusi tokius atlikėjus kaip „The Jackson Five“, popkaraliaus Michaelo Jacksono vaikystės grupę, ir Stevie'į Wonderį. Deja, senasis Detroitas daugeliui dabartinių miesto gyventojų atrodo kaip paprasčiausia legenda arba bent jau labai tolima tikrovė.
Jiems nuo šlovingos miesto istorijos nei šilta, nei šalta, o oficialus Detroito bankrotas daugelio buvo sutiktas kaip logiška liūdnos situacijos baigtis. Ir ne tik Detroite, bet ir už jo ribų.
Nėra pinigų net pastatams nugriauti
Kadaise stipria viduriniąja klase ir saugumu garsėjęs miestas JAV jau seniai tapo skurdo ir korupcijos sinonimu.
Dar prieš 2008 m. pasaulį sudrebinusią krizę Detroito ekonomika buvo stipriai nukraujavusi, tačiau finansų rinkų žlugimas ir nekilnojamojo turto burbulo sprogimas didžiausią Mičigano valstijos miestą pasiuntė į nokautą.
„Chrysler“ ir „General Motors“ paskelbė bankrotą. „Ford“ išsilaikė tik palankiomis sąlygomis gavusi kreditą. Tiesa, visos trys kompanijos atsigavo, persitvarkė ir kaip galėdamos prisideda prie Detroito atkūrimo, tačiau atstatyti tiesiogine prasme sugriautą miestą ir sužlugusią ekonomiką gali prireikti dešimtmečių.
Šiuo metu čia gyvena vos 700 tūkstančių gyventojų, o kai kurie jo kvartalai atrodo kaip karo zona. Jokiame kitame JAV mieste nėra tiek daug apleistų, apgriuvusių, žolėmis apžėlusių pastatų, kaip Detroite. Skaičiuojama, kad čia stūkso apie 80 tūkst. negyvenamų avarinės būklės namų vaiduoklių.
Pajamas praradę gyventojai masiškai apleido nuvertėjusius būstus. Nemažai tokių nusavintų ar tiesiog savininkų apleistų pastatų bankams parduoti nepavyko, nors kai kuriuose rajonuose gyvenamasis plotas buvo siūlomas už simbolinį vieną dolerį.
Miesto valdžia šį fenomeną aiškina labai paprastai: nugriauti vieną tokį pastatą kainuoja per 8 tūkst. dolerių. Tokių pinigų skirti net ne statyboms, o griovimui bankrutavęs miestas negali.
Skurdas ir šiurpūs nusikaltimai
Vidury miesto stūksančios griuvenos – bene labiausiai akį badantis Detroito skurdo įrodymas.
Vienas iš trijų miestelėnų gyvena žemiau skurdo ribos. Vidutinis Detroito namų ūkis uždirba vos 25 tūkst. 193 dolerius (apie 63 tūkst. litų) per metus — pusę to, kiek į namus parsineša amerikiečių šeima, gyvenanti už Detroito ribų.
Skurdas ir nedarbas neišvengiamai lydimi itin aukšto nusikalstamumo. Detroite kriminogeninė padėtis prastesnė nei bet kuriam kitame daugiau nei 200 tūkst. gyventojų turinčiame JAV mieste.
Detroitas pagal vienam gyventojui tenkantį nusikaltimų skaičių konkuruoja su Naujuoju Orleanu, taip ir neatsigavusiu po uragano „Katrina“.
Kai kuriose miesto dalyse degalinės tapo naujaisiais laukiniais Vakarais. Vidury dienos ginkluoti užpuolikai atiminėja automobilius, apiplėšinėja degalų įsipilti sustojusius vairuotojus ar pačias degalines.
Pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį Detroito rytinėje dalyje esančioje kirpykloje nežinomi užpuolikai peršovė devynis žmones, iš jų trys vėliau mirė.
Šį ir panašius brutalius nusikaltimus Detroito policijos vadovas Jamesas Craigas pavadino „terorizmu“. Deja, bankrutavusio miesto policija prieš nusikaltėlius – bejėgė. Pažaboti nusikalstamumą trukdo chroniškas lėšų trūkumas.
Pinigų trūksta ne tik policijai, bet ir kitoms miesto tarnyboms. Detroitas pastaraisiais metais pagarsėjo itin prastu greitosios pagalbos darbu. Šių metų sausį skausmais krūtinės srityje skundęsis vyras mirė savo namuose nesulaukęs greitosios pagalbos automobilio.
Į miesto vakarinėje dalyje esantį gyvenamąjį namą medikai važiavo 47 minutes, kai vidutiniškai JAV greitosios pagalbos laukti tereikia vos 8 minutes.
Miestas – varguoliams, priemiesčiai – turtingiesiems
Demokratai mano, kad dėl Detroito bėdų kaltas bankininkų ir politikų sąmokslas.
Teigiama, kad dešimtmečius Detroite vyko rasinio valymo politika.
Bankininkai esą tyčia nesuteikdavo paskolų nebaltaodžiams gyventojams, jeigu jie mėgindavo pirkti būstą Detroito priemiesčiuose, kur gyvena pasiturintys žmonės. Tokiu būdų Detroito centras pamažu tapo vargingiausiųjų, daugiausia juodaodžių, apgyvendinta vieta.
2010 m. gyventojų surašymo duomenimis, 82,7 proc. miesto gyventojų – afroamerikiečiai.
Pati baisiausia tokios politikos pasekmė – mieste nebeliko mokesčius galinčios mokėti viduriniosios klasės.
Detroitas pateko į uždarą ratą: skurdas ir išsilavinimo trūkumas gimdo nusikalstamumą, nusikalstamumas atneša dar daugiau skurdo ir t.t.
Nepaisant skurstančio miesto, Detroito priemiesčiai, tokie kaip Blumfildas Hilsas, nuolat patenka į turtingiausių JAV priemiesčių penketuką. Vidutinė Blumfildo Hilso šeima per metus uždirba daugiau kaip 200 tūkst. dolerių (per 500 tūkst. litų), o maždaug pusė visų gyvenamųjų namų verti daugiau kaip milijono dolerių.
Padėties mieste nepagerino ir chroniška miesto valdžios korupcija. Skandalingasis buvęs Detroito meras Kwame'as Kilpatrickas rūpinosi savo asmeniniais interesais, o ne miestiečių gerove.
Priverstas atsistatydinti, jis 2013 m. buvo nuteistas kalėti 28 metus. Tarp K. Kilpatricko nusikaltimų – mokesčių vengimas ir politinių donorų reketavimas.
Vilioja menininkus ir sodina daržus
Šiuo metu jau yra manančių, kad reikalai mieste krypsta į gerąją pusę.
Pigus būstas pritraukia vis daugiau menininkų ir šiaip kūrybiškų asmenybių, kurie nebijo pokyčių ir mėgsta išbandymus.
Nemažai atvykėlių prisidėjo prie išskirtinės iniciatyvos – miesto daržininkystės. Valdžiai sudarius sąlygas, vis daugiau nenaudojamų ir apleistų sklypų paverčiami daržais, kuriuose auginamos daržovės ir vaisiai.
Tokiu būdų mėginama vienu šūviu nušauti kelis zuikius: sustabdyti nusikalstamumą, suteikti gyventojams prasmingą užsiėmimą, galimybę užsiauginti maisto produktus bei sutaupyti pinigų, o patiems darbščiausiems ir versliausiems – pradėti savo verslą.
Tarp gelbėtojų – ir H. Fordo proanūkis
Detroite šiuo metu yra per 2 tūkst. daržų. Nuo kelių lysvių privataus namo kieme iki daržoves parduoti auginančių mini plantacijų.
Pastarosios bent jau iš dalies mėgina padaryti tai, ko nenori daryti didieji prekybos centrai. Išskyrus porą išimčių, Detroite daugelis didžiųjų prekybos centrų iki šiol atsisako atidaryti savo parduotuves, nes miestas laikomas pernelyg pavojingu ir nepelningu.
Nemaža dalis Detroito gyventojų paprasčiausiai neturi kur įsigyti net elementariausių maisto prekių. Dažnam tenka tenkintis skurdžiu degalinių asortimentu. Tarp tikinčiųjų Detroito ateitimi – ir H. Fordo proanūkis Williamas Clay Fordas jaunesnysis, dabartinis „Ford Motors“ tarybos pirmininkas. Jo vadovaujama kompanija remia tiek menininkų iniciatyvas, tiek plintančią miesto daržininkystę.
Kuria mini Silicio slėnį
Šviesią Detroito ateitį regi ir miesto centre įsikūrusi paskolų kompanija „Quicken Loans“ – didžiausia būsto paskolų internetu kompanija JAV.
Kompanijoje dirba apie 10 tūkst. darbuotojų, iš jų 8 tūkst. – pačiame Detroite. „Quicken Loans“ garsėja solidžiais atlyginimais ir Silicio slėnio kompanijas primenančia darbo aplinka.
Kiekvienais metais ji leidžia šmaikščią knygelę, pavadintą „-izmai“, kurioje vis naujai išdėsto savo filosofiją.
„Quicken Loan“ vadovai tikisi, kad pigi patalpų nuoma ir darbo išlaidos per artimiausius penkerius metus į Detroitą privilios ir daugiau naujovių nebijančių solidžių darbdavių.
Lietuvio šeimos bankrotas nepalietė
Lrytas.lt kalbintas Detroito apylinkėse jau 24 metus gyvenantis 51-erių metų lietuvis Artūras Stapušaitis taip pat teigė pastebintis teigiamų pokyčių.
„Žodis „bankrotas“ – kaip koks burbulas. Sprogo, ir dabar niekas apie tai per daug nešneka. Išsikapstys Detroitas, bankrotas buvo geras ženklas ne tik miestui, bet ir Amerikai. Pagaliau žmonės susiprato, jog ką išsirinko į valdžią, tą ir turi“, – kalbėjo lietuvis.
A.Stapušaitis pabrėžė, kad, kaip ir daugelis vietinių lietuvių, jis gyvena ne pačiame mieste, bet priemiestyje. Kol vyras namuose augina vaikus, jo žmona dirba „Chrysler“ kompanijoje, darbu nesiskundžia, o šeima iš Detroito apylinkių niekur kraustytis nesiruošia.
„Asmeniškai mūsų Detroito bankrotas niekaip nepalietė“, – tvirtino pašnekovas. Jis teigė su šeima būtinai eisiąs pasivaikščioti po automobilių parodą. „Tokia čia visų mūsų Detroite gyvenančių tradicija“, – sakė vyras.
