Visgi nustatyti vibracijos kilmę ne visuomet yra paprasta.
Ją iššaukiantis automatinės pavarų dėžės svirties padėties keitimas į neutralią arba stovėjimo dar nereiškia, kad transmisija reikalauja remonto.
Taip pat ir vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže vairuotojai ne visuomet teisingai nuspėja problemos kilmę.
Lietuvos rinkoje dominuojantys dyzeliniai motorai patiria didžiulį krūvį, todėl specialistai pataria pajutus vibraciją, visų pirma, dėmesį reikėtų atkreipti į potencialius jų gedimus. Kartais gali užtekti tiesiog pakeisti tvirtinimo pagalves.
Tuo metu automatinės transmisijos gedimus dažniausiai išduoda dirbdamos aukščiausiomis pavaromis.
Nebūtinai kalta pavarų dėžė
„Pavarų centro“ direktorius Karolis Kisielis pastebėjo, kad nepriklausomai nuo automatinės pavarų dėžės tipo (vienos automatiškai jungia neutralią padėtį, o kitos „laiko“ pavarą), keisdamas padėtis vairuotojas neturėtų jausti jokios papildomos vibracijos.
„Kažkas tokiu atveju yra tikrai negerai. Galbūt teks keisti dėžės ar variklio pagalves. Dažnai būna problemų su dyzeliniais motorais, juolab, kad dabar tokių daugiausiai ir yra. Jie ir šiaip linkę smarkiau vibruoti, bet pati dėžė jų nekelia“, – patikino meistras.
Įjungus neutralią padėtį didesnė vibracija juntama susidėvėjus hidrauliniam konverteriui, tačiau kaip patikino specialistas, tai fiksuojama itin retai.
K. Kisielis pastebi, kad tokiu atveju didesnė tikimybė yra, kad gedimas nebus susijęs su pavarų dėže. Baimės dėl transmisijos gedimo dažniausiai nepasitvirtina, kartais gali užtekti sutvarkyti duslintuvo sujungimus.
„Po remonto duslintuvas gali liestis prie korpuso. Tuomet atsiranda labai šlykštus garsas ir klaiki vibracija“, – komentavo pašnekovas.
Išduoda aukščiausia pavara
Jis pastebėjo, kad maždaug pusė vairuotojų, kurie kreipiasi dėl pavarų dėžės remonto galiausiai sužino, kad gedimas yra visai kitokio pobūdžio. Kitų sričių meistrams automatinės transmisijos vis dar yra šokia tokia mistika, todėl joms priskiria nebūtas problemas.
„Jos dažniau kyla su varikliais, ypač su dyzeliniais. Dėl traukos sumažėjimo ar turbinų gedimo motoras gali siųsti blogą signalą pavarų dėžei, o tuomet ji dirbs blogai“, – aiškino K. Kisielis.
Meistras pasakojo, kad šiuolaikinė pavarų dėžės įprastai neleidžia kilti didelėms vibracijoms. Prietaisų skydelyje užsidegus rėksmingam pranešimui apie gedimą transmisija persijungia į avarinį režimą.
Įprastai automatinių pavarų dėžių gedimai juntami važiuojant aukštesne pavara. Tuo metu „prašoka“ užrakinimo mechanizmas, kuris yra tarsi atleistos sankabos mechaninėje transmisijoje analogas. Jei jis praslysta – atsiranda nemaloni vibracija.
„Kaip taisyklė, ji dažniausiai juntama aukščiausia ar priešpaskutine pavara. Taip pat labiau pastebima, kai automobilio mazgai jau yra įšilę“, – dėstė K. Kisielis.
Netinkamas taupymo metodas
Tokiu atveju reikalingas brangus pavarų dėžės remontas, už kurį teks pakloti maždaug 600-700 eurų. Tiksli kaina priklauso nuo konkretaus modelio, tačiau meistras pataria tokiu atveju visuomet keisti tepalus ir filtrą.
Anot pašnekovo, vis dar pasitaiko klientų, kurie nekreipia dėmesio į rekomendaciją keisti tepalus. Jiems netgi nerūpi, kad tokiu atveju negaus siūlomos pusės metų garantijos.
„Įsivaizduokite: žmogus perka hidraulinį valdymo bloką, kadangi automobilis prastai važiuoja, tačiau atsisako keisti tepalų ir filtro.
Jis sutaupo, tarkime, 120 eurų, bet tik laiko klausimas kada vėl reikės remonto, nes valdymo blokas ir sugedo būtent todėl, kad buvo nekeisti tepalai“, – pastebėjo K. Kisielis.
