Kai vienas iš mano vaikų, kuriam labiausiai padėjau, drėbė į akis, kad esu kalta dėl visų jo problemų ir nesėkmių, prisiminiau savo slaugomos turtingos senelės žodžius: „Jei tavo užaugę vaikai yra nedėkingi, kaltina dėl nebūtų dalykų – nesisielok ir neverk. Tame nėra tavo kaltės. Ypač, jei jauti, kad viską padarei dėl jų gerovės, idėjai visą savo širdį ir jėgas į jų auklėjimą. Tai pačių vaikų problema ir tos aplinkos, kurioje jie gyvena. Todėl nekreipk dėmesio į jų užgauliojimus, nepasitenkinimą, o tiesiog atsiribok. Praeis kažkiek laiko ir tavo vaikai supras klydę. O supratę sugrįš ir atsiprašys.“
Maištaujanti dukra
Taip buvo ir mano šeimoje, taip būna ir kitose. Ir senelė papasakojo man dar vieną pamokančią istoriją iš savo gyvenimo.
„Kaip tu jau žinai, – sako senelė, – aš užauginau 3 dukras. Visas nuo vaikystės mylėjau ir lepinau vienodai. Tačiau tik viena iš jų, pati jauniausia, atnešė man mažiausiai problemų. O daugiausiai sulaukiau iš vyresniosios.
Kartą, būdama septyniolikos, ji paprašė manęs pinigų pramogoms. Man atsisakius ji susirinko savo daiktus ir demonstratyviai išėjo iš namų pasakiusi, kad daugiau čia nebesugrįš. Mes su vyru tuo metu jos net nestabdėme. Galvojome, kur ji dings, nepilnametė, be mūsų ir mūsų pinigų?
Dukrai tą vakarą negrįžus mes pradėjome nerimauti. Suradome ją apsistojusią pas jos draugę namuose. Paprašius sugrįžti, ji kategoriškai atsisakė. Nors ir kaip mums skaudėjo širdį dėl jos sprendimo, mes palikome ją ramybėje pildydami jos norą“.
Dukra, gyvendama atskirai nuo šeimos, pasijuto tokia savarankiška, kad net nustojo lankyti mokyklą. Išlaikė save dirbdama trumpalaikius darbus. Po kelių mėnesių susipykus su drauge ir vėl atsidūrė gatvėje. Bet namo negrįžo.
Atsiribojo nuo tėvų
Pavalkatavusi kelias dienas jį nuėjo į socialinę tarnybą ir pamelavus, kad yra našlaitė paprašė pagalbos. Kadangi veiksmas vyko kitoje Vokietijos žemėje ir tuo metu dar nebuvo kompiuterinės sistemos, socialinės tarnybos nepatikrino informacijos ir patikėjo mergaitės pasakojimu. Jai buvo skirtas socialinis būstas bei pragyvenimo pašalpa, tačiau su viena sąlyga – ji privalo sugrįžti į mokyklą. Ką ji ir padarė.
Metus laiko senelės dukra nebendravo su savo mama. Metus laiko senelė kantriai laukė jos skambučio stebėdama jos gyvenimą iš šalies. Kol galiausiai sulaukė – bet ne skambučio, o kvietimo į teismą. Pasirodo, socialinė tarnyba po metų išsiaiškino, kad mergaitė turi turtingus tėvus (pati dukra apie tai pranešė tarnyboms) ir padavė juos į teismą norėdama susigrąžinti visus pinigus, išleistus jų dukros išlaikymui.
Tokiu būdu senelės dukra norėjo pakerštauti mamai. Už tai, kad visą tą laiką liko abejinga jos bėdoms ir nepadėjo.
„O aš, – sako senelė, – nebuvau abejingą. Aš tik gerbiau jos norą gyventi savarankiškai.“
Teismo procesas su socialinėmis tarnybomis baigėsi senelės naudai. Už dukros išlaikymą ji nesumokėjo nė cento sugebėjus teisme įrodyti, kad šioje situacijoje nėra jos kaltės. Kad socialinė tarnyba pati suklydo paskirdama išlaikymą jos dukrai neišaiškinusi tikros padėties.
Mamos ir dukros konfliktas baigėsi tuo, kad jos susitaikė. Dukra, paragavusi savarankiško gyvenimo sunkumų, suprato, ką tada jai bandė pasakyti tėvai ir pirma žengė pirmus žingsnius susitaikymo link. Išklausius šią istoriją man buvo sunku patikėti, kad žmonės, turintys tiek daug pinigų, galėjo leisti savo vaikui šitaip vargti...
Atleido savo vaikams
Kita vertus, gal todėl jie ir yra tokie turtingi, nes žino, ką reiškia žodis principas? Ir to moko savo vaikus?
Vyriausioji senelės dukra šiuo metu turi gerą darbą ir yra labai dėkinga savo tėvams už kažkada duotą jai gyvenimo pamoką.
Antroji senelės dukra irgi suteikė motinai daug širdgėlos. Būdama visai jauna, ji paslapčia nuo tėvų pasidarė abortą, dėl ko tapo nevaisinga. Vėliau ji atsiprašė savo mamos ir labai gailėjosi, kad tai padarė nepasitarusi su tėvais.
Užtat trečioji senelės dukra visada buvo senelės džiaugsmas. Ji jau nuo mažens buvo labai gera ir paklusni, o užaugusi sukūrė gražią šeimą su vyru, kurį išrinko jos tėvai, ir kartu su juo augina net 10 vaikų.
Visos senelės dukros dabar labai rūpinasi savo sena mama ir nors ji neskursta, kiekvieną mėnesį skiria jei iš savo biudžeto nemažą sumą pinigų pragyvenimui. Net ir ta, turinti 10 vaikų...
Tai buvo penktoji senelės pamoka man. Nori, kad tave mylėtų ir gerbtų tavo vaikai bei padėtų senatvėje? Gerbk jų pasirinkimą. Nesikišk į jų gyvenimą. Leisk klysti ir patiems mokėti už savo klaidas. Ir svarbiausia – išmok vaikams atleisti. Blogą žodį, kreivą žvilgsnį, nepagarbą ir jų klaidas. Ir jei išmoksi – tai ir tau irgi bus daug kas atleidžiama.
Kitoje savo istorijos dalyje pasidalinsiu senelės sveikos gyvensenos principais bei firminiu pyrago receptu. Nepražiopsokite tęsinio!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
