Ar tikrai taip Lietuvoje blogai? Nusprendžiau pasidomėti ir atlikau išsamų tyrimą. Ir ką gi atradau?
Ogi tai, jog 80 procentų pasaulio šalių gyventojų tik ir svajoja patekti į Lietuvą ir apsigyventi joje. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateikti duomenys parodė, kokiu galingu greičiu vystosi Lietuva.
Visiems verksniams pasakysiu, kad Lietuva yra aplenkusi ir Latviją, ir jūsų taip garbinamą Estiją. Negana to, Lietuva su 28210 JAV dolerių Bendrojo vidaus produkto (BVP) gyventojui per metus jau yra aplenkusi dvi senąsias Vakarų Europos valstybes – Graikiją ir Portugaliją ir pasiekusi 2002 metų Jungtinės Karalystės lygį.
Mus nuo Jungtinės Karalystės skiria 13 metų. Nuo Ispanijos 11 metų, o Norvegijos nepasivysime niekada. Nuo Norvegijos mus skiria 25 metai. 1990 metais norvegai gyveno taip, kaip dabar gyvename mes.
Grįžtant į praeitį, po Sovietų Sąjungos griūties mes kritome taip žemai, kad mėnesio algos vidurkis 1991 metais buvo 30-40 JAV dolerių per mėnesį ir mes stovėjome lygiagrečiai su skurdžiausiomis Afrikos valstybėmis.
1995 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė apie 6000 JAV dolerių ir buvome toje pačioje eilėje su Kolumbija, Panama, Tailandu, Ekvadoru, netgi tokia Jamaika gyveno geriau, Rusija – beveik dvigubai geriau ,o portugalai ir graikai buvo tris kartus turtingesni už mus.
Tuomet turtingiausia pasaulio valstybė pagal BVP gyventojui buvo Jungtiniai Arabų Emyratai, į kuriuos skrisdavo mūsų verslininkai, kurie prisipirkdavo pigios elektronikos ir atvežę į Lietuvą pardavinėdavo už kosminius tuo laiku pinigus.
Vėliau Lietuva atkakliai ir nuosekliai dirbo ir per 20 metų ne tik pasivijo, bet ir aplenkė biedniausias Vakarų Europos valstybes ir tai dar ne pabaiga. Jau 2020 metais pasieksime 37809 JAV dolerių vienam gyventojui ir dalinsimės turtingiausios Rytų Europos valstybės titulą su Čekija.
Lenkai nuo mūsų atsilieka jau 2 metais, latviai 3 metais, Rusija 3 metais, o Ukraina su 8600 JAV dolerių per metus nuo Lietuvos atsilieka 17 metų.
Ar jūs bent įsivaizduojate, kiek yra septyniolika metų?
Ukrainiečiai gyvena taip, kaip mes gyvenome 1998 metais. Aš tada buvau dešimtoje klasėje, ir mokykloje nebuvo nei interneto, nei mobiliųjų telefonų, nei normalių laptopų. Buvo tik keturi kompiuteriai informatikos klasėj, visi vaikščiojo su treningais ir skustom galvom, Klaipėdoj, Vilniuj, Kaune sproginėjo mašinos, dingdavo verslininkai, dingdavo žmonės, vykdavo gaujų susišaudymai ir buvo totalus bardakas.
Štai kaip toli nuėjo Lietuva. Ir tai įrodymas, kad blogų valdžių nebuvo. Visos valdžios, kurios valdė mus, buvo geros, ir padarė Lietuvą turtinga šalimi.
Tie, kas galvojate, kad esate ubagai, siūlau nuskristi į Indiją, Bangladešą, Pietų Sudaną arba net traukiniu nuvykt į tą pačią Ukrainą. Ukrainos grivina smuko 74 proc. ir tokiam Ivano Frankivske, Lucke, Lvove jūs pasijusite turtuoliais.
Sakysit, sunku gyventi Lietuvoj. Tai atsakysiu šabloniškai – o kam lengva? Ubagų yra ir JAV, ir Anglijoj, ir Ispanijoj.
Lietuva yra turtinga šalis, tik mums reikia daugintis, antraip turėsim įsileisti azijiečius ir afrikiečius. Kažkas turės uždirbt mums pensijas. Anglas ar vokietis čia juk nevažiuos... Jie čia nevažiuos, nes pas juos gerai. O mus netrukus užplūs pabėgėlių skėrių iš Afrikos ir musulmonų šalių armija. Pasižiūrėkite, į ką pavirto Londonas, Paryžius, Roma, Briuselis?
Didžiojoje Britanijoje viskas prasidėjo labai nekaltai. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, į Anglijos uostą įplaukė gražuolis laivas „Empire Windrush“, kuriuo atplaukė apie 500 jamaikiečių. Tai buvo lašas jūroje, palyginus su tuometine 50 milijonų britų populiacija. Tai buvo pirmieji imigrantai, kurie čia atvyko dirbti autobusų vairuotojais ir darbininkais.
Nepraėjo nei 30 metų, kai visą vidurio Angliją uzurpavo milijonai imigrantų, kurie, pavyzdžiui, Lesteryje jau sudaro 40 proc. gyventojų. Blakbernas, Mančesteris, Londonas, Birmingamas ir dauguma kitų miestų yra jau musulmonų įtakoje, kai kur jau galioja ir šariato įstatymai.
Britų policija 2011 metais amerikietiškai nupylė ginkluotą narkotikų prekeivį. Kilo baisios riaušės, degė ištisos gatvės, žuvo žmonės.
Apie situaciją Prancūzijoje ir Paryžiuje, net tokioje Malmėje Švedijoje net nekalbu. Ten jau yra tokių vietų, kur ne tik eilinis žmogus, bet ir policija įžengti bijo.
1972 metais į Londoną atskrido pirmasis pilnas pabėgėlių iš Ugandos lėktuvas, kurie bėgo nuo Idi Amino režimo. Per 20 metų jų padaugėjo tiek, kad užsipildė visas Lambetas, Brikstonas, Tauer Hamletas, ir kažkada buvę Britanijos aristokratijos židiniai tapo nuvalkiotais Londono Naujininkais. Narkotikais ten prekiaujama taip kaip Šilainių kiemuose pienu ir grietine, o tokių šiukšlynų jūs nepamatysite nė Kirtimų tabore.
Mūsų Lietuva stabiliai ir pakankamai neblogai tvarkosi su savo ekonomika, ir dabar mums norima uždėti 700 pabėgėlių naštą. Manau, niekur jie iš čia nevažiuos. Jiems čia bus rojus. Jiems čia jau seniai yra rojus.
Mūsų pensininkai neturi ką valgyti, studentai gyvena kaip silkės po keturis barakuose, žmonės už šildymą neišgali susimokėti, šeimos neišgali auginti daugiau negu vieną vaiką, o mums primetami 700 pabėgėlių.
Ne, ne , ne ir dar kartą kategoriškai ne.
Šalių ekonomikos lyginimą pagal BVP gyventojui autorius atliko remdamasis TVF Pasaulio ekonomikos perspektyvos duomenų baze (angl. World Economic Outlook; WEO), atnaujinta 2015 m. balandį.
BVP gyventojui čia skaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą (angl. Purchasing Power Parity; PPP). Tai metodas, kurį taikant apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis.
Palyginimą galite rasti čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
