Galvojome, problemų nebus – vaikas laisvai skaito, o skaičiuoja mintinai netgi geriau nei dažnas suaugęs. Bet viskas iš esmės pasikeitė per pirmą rugsėjo savaitę.
Prasidėjo nenorai, isterijos, nes nauja auklėtoja „nuolat šaukia, gnaibosi, neleidžia eiti į tualetą“. Galvojome, prisitaikys per mėnesį. Bet ne – iš guvaus linksmo vaiko paliko šešėlis.
Pakalbėjus su kitų vaikų tėvais – tas pats – nuolatos verkia, nemiega. Keli pradėjo naktimis šlapintis į lovas, nors to nedarė nuo 1,5 metų.
Vieną vaiką mama veda pas psichologą, nes jis pradėjo sakyti, kad nusižudys... Vaikui 6 metai... Psichologė pasakė konkrečiai – nebevesti berniuko į darželį.
Visko viršūnė buvo, kai tėvai pažiūrėjo į pratybų knygutes. Per kone 3 mėnesius neišspręstas nė vienas lapas! Tai kam reikalinga tokia grupė? Kad vaikus žalotų? Dvi mamos veda vaikus pas korepetitorius, nes mūsų vaikas moka skaityti, skaičiuoti ir žiūri filmus anglų ir rusų kalbomis, sugeba užsienio kalba dar kažką ir pasakyti, o tie vaikai nemoka. Bet jie nori mokėti.
Auklėtoja (nors ne pensininkė) pasakė nemokysianti vaikų, nes nežino, kaip internetu įsijungti programą! Tai nėra pramanai, o tikra istorija. Maža to, kad tai nėra kaimas, o turbūt didžiausia didmiesčio priemiesčio mokykla!
Nuo rytojaus ši ponia (pedagogė) su vaikais nebedirbs, bus nauja auklėtoja, bet plaukai šiaušiasi pagalvojus, kad tokia pedagogė gali žaloti kitus vaikus fiziškai ir psichologiškai (nuolatos kartodama „tu toks blogas, tu blogiausias“ ir pan.).
Ir to neįmanoma sustabdyti. Jei mokyklos direktoriai mato tokius pedagogus, ar neturėtų pranešti įstaigų steigėjams (savivaldybėms)? Gal apskritai reikia statyti slaptas kameras ir stebėti, kaip pedagogai dirba su darželinukais ir mokiniais?
Taip, pažeidžiamos mokytojų teisės, bet ar tos vieno žmogaus teisės yra svarbesnės už jauno žmogeliuko teisingą suformavimą? Jei jis nuo tokio amžiaus yra ir bus priešiškas žinioms? Jei tokio amžiaus reikia vesti pas psichologą.
Pagaliau, gal patys tėvai pamatytų iš šalies savo vaikų elgesį. Klausimų retorinių daug. Atsakymas gali būti toks: „Ko norėti, jei tokia maža alga“.
Norėtųsi, kad pedagogų specialybė vėl būtų prestižinė, kaip senovėje (šalia gydytojo, teisėjo buvo mokytojas). Bet ne visada dideli pinigai garantuoja, kad darbas bus atliktas gerai. Pradžiai, gal prestižą galima pakeisti pakeitus pačių tėvų/senelių požiūrį į žmogų, kuris su vaiku praleidžia daugiau laiko nei jie patys.
Kai tėvai gerbs pedagogus, tada ir vaikai į juos kitaip žiūrės. Bet kaip išsivalyti iš antipedagogų? Net nežinau. Dėl kenčiančio vaiko kenčia ir tėvai, o tėvų kančia persiduoda visuomenei.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
