Suglumo sužinojus apie nuo alkoholiko pabėgusią dviejų vaikų mamą: „Ar tik gatvėj po tiltu gyventi?“

Lrytas.lt portale publikuota skaitytojos Ievos istorija apie sunkiai besiverčiančią vienišą mamą sukėlė daug diskusijų bei klausimų: kokios pagalbos gali sulaukti gyvenimo sunkumų prislėgtos moterys?

 Iš namų su vaikais pabėgusiai mamai vienai išgyventi sunku.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Iš namų su vaikais pabėgusiai mamai vienai išgyventi sunku.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 2, 2023, 9:30 PM, atnaujinta Oct 3, 2023, 11:21 AM

Redakcijai laišką parašiusi skaitytoja Asta domėjosi, kokią realią ilgalaikę pagalbą valstybė suteikia vienišoms mamoms? Ar iš namų bėgančią mamą gina įstatymai?

Kas gina vienišą mamą?

„Dviejų nepilnamečių motina turėjo išeiti iš namų ir glaudžiasi bet kur, nes namai priklauso alkoholikui vaikų tėvui. Tai labai tipiškas atvejis Lietuvoje, todėl norėtųsi specialisto komentaro, kurie paaiškintų teisinę situaciją, kokias galimybes turi motina su dviem vaikais.

Ar jau tik gatvėj po tiltu gyventi, jei, tarkim, nesiseka buto nuomai susirasti, nes niekas motinos su vaikais nenori, arba jei 400–500 Eur nuoma per didelė, nes uždirba 900 Eur ir t.t.? Ar visgi yra kitų išeičių?

Domina ne koks Moterų krizių centras, kur gali tik pora mėnesių pasilikti – norisi ilgalaikio sprendimo. Turi tas alkoholikas savo butą užleisti motinai su vaikais, kol vaikams sukaks 18 metu, ar neturi?

O jei kalbėsime apie socialinį būstą motinoms, tai žinote, kai kuriuose miestuose jo reikia laukti metų metus, o kur tą laiką motinai su vaikais dėtis? Gal murkdytis sename bute su alkoholiku ir traumuoti vaikus?

Deja, daug kas taip ir daro: murkdosi pačios ir murkdo vaikus iki jų pilnametystes su pageriančiu ar pasmurtaujančiu tėvu, nes tiesiog neturi, kur eiti. Užauga traumuoti žmonės“, – rašė dėl pagalbos smalsaujanti skaitytoja.

Priklausomos kompensacijos ir siūloma pagalba

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad asmenys (šeimos), kurių pajamos nepakankamos apsirūpinti būstu savarankiškai, kaip alternatyva socialinio būsto nuomai gali naudotis kita paramos būstui išsinuomoti forma.

„Civilinis kodeksas aiškiai įtvirtina abiejų tėvų atsakomybę rūpintis vaikais iki pilnametystės, apimant ir rūpinimąsi jų gyvenimo sąlygomis. Kodekse numatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Todėl kalbant apie vaikų išlaikymą, pareiga išlieka abiem tėvams iki vaikų pilnametystės. Visus atvejus, kai vienas iš tėvų vengia savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo, Lietuvoje sprendžia teismas. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, keliais skirtingais būdais, t. y., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad asmens teisės į turtą, disponavimą turtu ir kiti susiję klausimai patenka į Teisingumo ministerijos kompetenciją, siūlytume kreiptis papildomo komentaro ir į šią ministeriją.

Apie pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo savivaldybės, socialinio būsto nuomos gali tekti laukti iki kelių metų, atsiradus laisvam, tinkamam gyventi socialiam būstui, toks būstas, savivaldybės sprendimu, tėvams, vieniems auginantiems vaikus, gali būti suteikiamas ne eilės tvarka.

Asmenys (šeimos), kurių pajamos nepakankamos apsirūpinti būstu savarankiškai, kaip alternatyva socialinio būsto nuomai gali naudotis kita paramos būstui išsinuomoti forma – gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija skiriama ne trumpiau nei vieneriems metams išsinuomojus būstą rinkoje ir būsto nuomos sutartį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste trijų asmenų šeimai (kai jos pajamos neviršija 1596,17 Eur/mėn.) kompensacijos dydis siekia nuo 270,72 Eur/mėn. iki 379,01 Eur/mėn.

Asmenys, siekdami gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, turėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą ir išsinuomoję būstą.

Būsto nuomos sutartį įregistravus Nekilnojamo turto registre, šeima taip pat galėtų kreiptis ir dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo išlaidų kompensacijų skyrimo.

Svarbu pažymėti ir tai, kad savivaldybėms nustatyta diskrecija leidžia atlikti išsamią individualaus atvejo analizę, įvertinti realią asmens (šeimos) situaciją, sudarant sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia. Susiklosčius sudėtingoms situacijoms šeimoje, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmenims teikti socialinę paramą (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kt.).

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo išlaidų kompensacijų ar kitos socialinės paramos skyrimo moteris turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo išlaidų kompensacijų skyrimo galima pateikti ir el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt .

Norint sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, galima pasinaudoti spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle“, – primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Galimas ir išlaikymas turtu

Teisingumo ministerijos specialistai primena, kad tėvų ir vaikų teisiniai santykiai susiklosto nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai yra sudarę santuoką, ar ne. Taigi, vaikų teisių apsauga yra užtikrinama visais atvejais, o jo tėvų tarpusavio santykių forma įtakos suformuotam vaiko teisių apsaugos standartui neturi.

„Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir jo tėvams nesant santuokoje, kai vienas iš tėvų neprisideda prie vaiko išlaikymo. Pagal CK, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteisiamas įvairiomis formomis, t. y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, vaikui priteisiamas tam tikras turtas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas individualios situacijos aplinkybes, sprendžia, kokia forma priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.

Išlaikymas turtu dažniausiai nustatomas tada, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) neturi stabilių nuolatinių pajamų ir (ar) siekiamas prisiteisti turtas užtikrintų vaiko teisę į būstą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisės į būstą užtikrinimas paprastai nesudaro pagrindo pateisinti išlaikymo priteisimą turtu, tam yra nustatytos ir kitos priemonės, kaip pavyzdžiui, uzufrukto nustatymas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turtui. Tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinami individualūs vaiko poreikiai ir tėvų galimybės juos patenkinti bei nustatoma teisinga vaiko ir abiejų tėvų interesų pusiausvyra geriausiai rūpinantis vaiku.

Kai gyvenamoji patalpa (namas, butas) nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui ir po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tuo iš tėvų, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, užtikrinant vaiko teisę į būstą, teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas.

Uzufruktas – tai tam tikram terminui nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise gali būti taikoma ir tėvo (motinos) gyvenamajam būstui, kai vaikas yra gimęs nesusituokusiems tėvams (Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso).

Lietuvos teismų praktika šią teisę pripažįsta ir nesusituokusioms šeimoms. Uzufruktas gali būti nustatytas suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva. Uzufruktas, atsižvelgiant į gyvenamosios patalpos dydį, vaikų skaičių, jų amžių ir lytį, gali būti nustatytas tiek į visą gyvenamąją patalpą, tiek į jos dalį. Uzufruktas nustatomas apibrėžtam terminui: iki vaikas (vaikai) sulauks pilnametystės; gyvenimo trukmei, jeigu vaikas yra neįgalus. Įstatyme įtvirtinta teisė nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė, negali būti ribojama ar paneigiama šalių susitarimu.

Be kita ko, pažymėtina, kad siekiant užtikrinti asmenims galimybę tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Detalesnę informaciją apie ją (rūšis, kam ji gali būti teikiama, kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti), galima rasti čia: https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/valstybes-garantuojama-teisine-pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kad klausimai, susiję su socialinės paramos ir socialinio būsto gavimu, nepatenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kompetencijos sritį, siūlytume kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją“, – komentavo Teisingumo ministerijos specialistai.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.