Prieš ketverius metus Aleksote pastatytame trijų aukštų name tvyro nelinksma nuotaika. Bėgant laikui šiame 23 butų pastate išlenda vis daugiau prasto statybininkų darbo pavyzdžių. Apie tai praneša dienraštis „Lietuvos rytas“.
Žmonės baksnoja į suskilinėjusį daugiabučio fasadą, išsikraipiusias lauko trinkeles, lietaus semiamus garažus ir pelijančius rūsius. Balkonus laikantys statramsčiai nuo šalčio trūko – baiminamasi, kad pastatas nesugriūtų.
Butai šiame name kainavo po 300 – 400 tūkst. litų. Daugelis naujakurių yra paėmę paskolas.
Gyventojams – antausis
Visi, kurie buvo susiję su statybomis, taisyti broko nenori.
Daugiabučio statytoja Panevėžio bendrovė Energijos taupymo centras (ETC) verčia kaltę darbus atlikusiam rangovui – Kauno bendrovei „Zigstata“.
O „Zigstatos“ prisišaukti neįmanoma – ji bankrutavo dar 2012 metais.
Namo savininkų bendrijos „Tyruliečiai“ vadovas Pijus Brazauskas nuo 2012 metų lapkričio ETC išsiuntė jau šešis registruotus laiškus, prašydamas imtis skubių priemonių defektams pašalinti.
„Iki šiol negavome nė vieno atsakymo. Bendrovės atstovai taip pat neatsako į telefono skambučius ir elektroninius laiškus“, – tvirtino P.Brazauskas.
„Statytojas greičiausiai nori sulaukti 2014 metų gruodžio, kai pasibaigs 5 metų garantinis terminas statybos darbams“, – svarstė tame pačiame name įsikūręs Gintautas Slapšys.
Garantijos laikotarpis skaičiuojamas nuo 2009 metų gruodžio 30-osios, kai buvo pasirašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.
Išlindo daug defektų
Brokas ėmė badyti akis dar iki šio akto pasirašymo.
Rangovas sumontavo lauko duris, kurios spaudžiant šalčiui apšerkšnydavo. Jas teko pakeisti naujomis. Dėl nesandarios pamatų izoliacijos ėmė drėkti požeminių garažų ir rūsių sienos.
Matyt, fasadą šiltinę ir dažę darbininkai buvo kreivarankiai, nes darbai atlikti nekokybiškai.
Net projektas, kurį parengė Romualdo Kemežio įmonė, gimė, regis, voratinkliais apraizgytose galvose – brėžiniuose, pažymėtuose tuo pačiu numeriu, pateikiami skirtingi sprendimai, nurodomos skirtingos stogo konstrukcijos detalės, nėra datų, atsakingų asmenų parašų ir antspaudų.
Ant stogo buvo sudėtas pernelyg plonas šiltinimo medžiagų sluoksnis, į vidų sunkėsi vanduo, todėl reikėjo iš naujo atlikti darbus.
2008 metais ekspertizę atlikę bendrovės „Komprojektas“ specialistai pareiškė, kad „Zigstatos“ kaltinti dėl dalies defektų negalima – statybininkai dirbo pagal projektą, kuriame buvo nemažai trūkumų.
Tiesa, šią ekspertizę užsakė ne namo gyventojai, o Kauno apygardos teismas.
Dėl broko dar prieš 5 metus buvo užvirę teisminiai ginčai, kuriuose dalyvavo Energijos taupymo centras ir „Zigstata“.
Vaizdas – vis niūresnis
„Iki tinkamumo naudoti akto pasirašymo ETC ištaisė kai kuriuos defektus, bet toli gražu – ne viską. Pavyzdžiui, rūsių, garažų sienos kaip drėko, taip ir iki šiol drėksta.
Nepaisant to, tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos paskirtos komisijos atstovai akte suraitė visus reikalingus parašus“, – stebėjosi P.Brazauskas.
Į daugiabutį įsikėlę gyventojai neįtarė, kad ateityje jų laukia dar ne vienas akibrokštas.
Išaiškėjo, kad statybininkai įstatė per silpnas automatinių vartų pakėlimo spyruokles.
Keturis kartus jas taisę savo lėšomis, žmonės neapsikentė ir nusipirko tvirtesnes spyruokles.
Energijos taupymo centro atstovai įsipareigojo iki 2010 metų spalio sutvarkyti blogai įrengtą hidroizoliaciją, tačiau žodžio nesilaikė.
Dėl to kaskart lietui lyjant į rūsio sandėlius bėga vanduo“, – pasakojo P.Brazauskas.
Nebuvo pasirūpinta ir rūsio vėdinimu.
Daugiabutyje įsikūrę Andrius Jankauskas ir jo mama Jūratė Jankauskienė savo sandėliuke kaskart jaučia vis stipresnį pelėsių kvapą.
Pelėsiai matyti ir plika akimi – J.Jankauskienė parodė „Laikinajai sostinei“ jų suėstą medinę lentyną.
Požeminiuose garažuose trupa kolonos ir pertvaros.
Trūkinėja sienos, laikikliai
Namo gyventojai parodė dvi fasado nuotraukas, padarytas 2011 metų gruodį ir 2012 metų rugsėjį. Sienos įtrūkimai pailgėjo kone du kartus. Per pastaruosius metus ši akį rėžianti žymė tapo dar ryškesnė. Prie daugiabučio suklotos lauko trinkelės įsmuko ir išsikraipė. Greičiausiai tai įvyko dėl netinkamai paruošto grunto.
Kai pastato šeimininkai pažvelgia į balkonus, adrenalinas dar smarkiau plūsteli jiems į galvas.
Nuo apačios iki viršaus trijų butų balkonus laikantis vertikalus metalinis statramstis – išsipūtęs, smarkiai palinkęs į šoną, nusėtas rūdžių.
„Į statramsčio vidų patenkantis vanduo žiemą sušąla. Plečiantis ledui, balkono laikiklis deformavosi, įtrūko.
Ar statybininkai atsakys, jei trečiame aukšte esanti balkono perdanga užgrius ant mūsų galvų?“ – piktinosi antrame aukšte gyvenanti J.Jankauskienė.
Daugiabučio bendrija jau ne vienus metus raštais atakuoja Energijos taupymo centrą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Tikrintojai – bejėgiai?
Tačiau darbai nepasistūmėjo nė per žingsnį.
„Statybos įmones kontroliuojančių institucijų prašėme įpareigoti ETC pašalinti broką, bet dėl to mums buvo pasiūlyta kreiptis į teismą“, – tvirtino P.Brazauskas.
Energijos taupymo centras dėl broko nubaustas nebuvo, nes nėra statinio rangovas.
Jei „Zigstata“ nebūtų bankrutavusi, jai būtų galima uždrausti užsiimti statybomis arba taikyti kitas sankcijas.
Šių metų pabaigoje „Tyruliečiai“ planuoja užsakyti statybos ekspertizę ir teikti ieškinį panevėžiečių Energijos taupymo centrui dėl broko ištaisymo.
Turi atsakyti ir būsto pardavėjas
Vida Aliukonienė
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Strategijos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė
„Pagal Statybos įstatymą statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, o paslėptiems statinio elementams (pavyzdžiui, konstrukcijoms, vamzdynams) nustatyta 10 metų garantija.
Daugiabutyje būstą įsigijęs žmogus, pamatęs defektus, pirmiausia turi kreiptis į statytoją, kuris dažniausiai yra šio nekilnojamojo turto pardavėjas.
Statytojas, per garantinį laiką nustatęs defektus, turi pakviesti rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą, kuriame nurodomi defektai ir suderinamas jų pašalinimo terminas. Jei rangovo atstovas atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas, kuris pateikiamas rangovui.
Rangovui sutartu laiku nepašalinus defektų, statytojas gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo tą padaryti arba dėl išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas defektus pašalino savo lėšomis.
Civiliniame kodekse numatyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas išaiškėja vėliau.
Kai statytojas yra ir pardavėjas, pirkėjas gali į jį kreiptis dėl trūkumų pašalinimo per garantinį terminą.
Pardavėjas, neturėdamas galimybės priversti rangovą ištaisyti defektus, privalėtų tai padaryti savo lėšomis.
Pardavėjui per protingą terminą nepašalinus trūkumų, pirkėjas gali juos pašalinti savo lėšomis ir pareikalauti kompensuoti patirtas išlaidas. Jei statytojas (pardavėjas) nepripažįsta trūkumų, reikėtų atlikti statinio ekspertizę.“
Bendrovė visas pretenzijas atmeta
Saulius Aviža
Energijos taupymo centro advokatas
„Daugiabučio bendrijos „Tyruliečiai“ pretenzijos yra nepagrįstos. Tai ne kartą buvo paaiškinta ir jos nariams.
Bendrijos nariai klaidina, nurodydami, kad ETC yra pastato rangovas, atsakingas už garantinio termino metu esą paaiškėjusius defektus.
ETC yra butų pardavėjas, o statybos darbus atliko pagrindinis rangovas „Zigstata“ ir subrangovai.
Bendrijos atstovams buvo nurodyta, kad dėl defektų jie turi kreiptis į bendrovę „Zigstata“.
Savo prievoles ETC vykdytų, jei būtų rangovas, bet dabar atsakomybės už kitus asmenis prisiimti negali.
ETC dėjo daug pastangų, siekdamas išvengti ginčų, tačiau bendrija jų nevertino ir vienašališkai atsisakė vykdyti savo prievoles.
Bendrija iki šios dienos nėra perėmusi dalies bendro naudojimo patalpų administravimo ir priežiūros.
Taip pat ji neperėmė nuomojamo valstybinio žemės sklypo, dėl ko ETC, mokėdamas žemės nuomos mokestį, nuolat patiria nuostolių.“
Broko pavyzdžių mieste – apstu
Naujų ar atnaujintų pastatų dokumentuose žodis „defektas“ aptinkamas itin dažnai.
K.Veverskio gatvėje prieš ketverius metus iškilo trys nauji daugiabučiai, kuriuos pastatė viešą konkursą laimėjusios bendrovės „Arauša“, „Avona“ ir „Struktūra“.
Šiuos būstus savivaldybė nusprendė statyti tam, kad būtų kur perkelti nuomininkus, gyvenančius savininkams grąžintinuose namuose.
Nors pastatai 2009 metais buvo pripažinti tinkamais naudoti, reali padėtis – visiškai kitokia: byra ir pelija sienos, užlieti rūsiai, nesutvarkytas šildymas.
Kitas pavyzdys, kaip nereikia dirbti – savivaldybei priklausančio dviejų kambarių socialinio būsto A.Juozapavičiaus prospekte remontas.
Bendrovė „Daknys ir Ko“ už pasakišką kainą – 148 tūkst. litų atliko remontą, tačiau gyventojams paliko girgždančias grindis, sudėtas iš vienų pigiausių medžiagų, prastai nudažytas, nuvarvėjusias sienas, suskilusias plyteles.
Dubysos gatvėje esantį socialinį būstą remontavusios bendrovės „Audomaras“ ir „Statybų žinovai“ grindis klojo iš smarkiai pajuodusių lentų, kurių kvadratinis metras kainavo net 125 litus.
Statybininkai neužtaisė virtuvės sienos – paliko joje didelę skylę. Gyventojams užkūrus krosnį, pro nesutvarkytas koklių siūles ir kaištį ėmė veržtis dūmai.
